Lietuvoje brandinamos didelės ikimokyklinio, pradinio ir penktųjų klasių ugdymo pertvarkos. Ateities pradinė mokykla galėtų būti penkerių metų trukmės, aprėptų ne tik priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pradinukų, bet netgi ir penktokų ugdymą. Permainų pirmeive žada tapti šių metų rudenį duris atversianti inovatyvi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos Pradinė mokykla.
„Šiandienos pradinukai gyvena virtualiame pasaulyje, o tikrąjį pažįsta menkai: neskiria naminių gyvūnų, neatpažįsta medžių lapų ar paukščių balsų. Pažangiausiose pasaulio mokyklose jau kelerių metų vaikai pirmiausia mokomi bendrauti ir bendradarbiauti, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, gerbti kitus, gebėti atjausti ir mokytis.
Lietuvoje šiuo metu peržiūrimos bendrosios ugdymo programos: iki 2022 metų jų turinys turi būti atnaujintas. Jame atsispindės pasaulinė tendencija – stiprės vaikų bendrųjų kompetencijų ugdymas. Rudenį Kaune jau žengsime šių permainų keliu“, – sako edukologė, Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų atstovų asociacijos prezidentė, LSMU gimnazijos Pradinės mokyklos direktorė Aušra Burbienė.
Specialistė, dalyvaujanti kelių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos šiam tikslui suburtų darbo grupių veikloje, drauge su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovais dvejus pastaruosius metus aktyviai dalyvavo kuriant inovatyvios pradinės mokyklos koncepciją.
Šį rudenį mokykla jau ugdys Kauno miesto ir rajono priešmokyklinukus ir pradinukus. Inovatyvi pradinė mokykla taip pat taps praktikos baze pagal naują mokytojų rengimo koncepciją VDU ruošiamiems pradinio ugdymo mokytojams, joje bus atliekami pažangūs mokslo tyrimai.
Šios pradinės mokyklos koncepcijoje pabrėžiama sveiko žmogaus ugdymo nuo pat kūdikystės svarba. Kaip šis ugdymas atrodys praktiškai?
Ateities profesijoms nereikės tiek daug dalykinių žinių – jų šiandien galime greitai rasti. Svarbesnės bus bendrosios kompetencijos: komunikavimo, savęs pažinimo, gebėjimo dirbti komandoje, iniciatyvumo, kūrybiškumo gebėjimai. Ugdysime sveikas, smalsias ir kūrybingas asmenybes, kurios gerbtų žmogų, saugotų visas gyvybės formas ir savo planetą, gebėtų bendrauti su kitų kultūrų atstovais. Pagrindinės sveiko žmogaus ugdymo gairės – emocinis intelektas, fizinis aktyvumas, ekologija ir sveika mityba.
Ugdymo naujovė Lietuvoje – vadinamasis integruoto visos dienos ugdymo mokyklos modelis. Formaliojo ir neformaliojo ugdymo dalykai tampa lygiaverčiai, pamokos išdėliojamos taip, kad vaikai ir mokytųsi, ir pailsėtų, o kartu būtų ugdomos tiek dalykinės, tiek bendrosios kompetencijos.
Valandos trukmės poilsio pertraukos metu vaikai spės ramioje aplinkoje pavalgyti sveiko, vietoje iš ekologinių ūkių produkcijos pagaminto maisto, pasivaikščios gryname ore ir iki popietės mokysis. Tai pradinė mokykla be streso: skirtingos veiklos, intelektinis, meninis ir fizinis krūvis, rami ir saugi aplinka. Neatsitiktinai pasaulyje visos dienos mokykla vadinama „lėtąja“ mokykla: niekas neskuba, gyvenama, dirbama ramiu ritmu.
Diegiate ir daugiau naujovių. Kokių?
Lietuvoje patvirtintoje Geros mokyklos koncepcijoje numatyta vadinamoji „mokykla be sienų“, patirtinis ugdymas, kai vaikui suteikiamos sąlygos jausti, užuosti, pačiupinėti, ištyrinėti įvairius reiškinius ir objektus ne mokykloje.
Tad greta tikrai puikios edukacinės aplinkos mokykloje – su erdviomis klasėmis, žaidimų kambariu, specializuotais kabinetais – pradinukams suteiksime ir kitokio ugdymosi erdvių: botanikos sode, parke, muziejuje, kaimo turizmo sodyboje, pievoje, miške. Tai nebus vien tik smagios iškylos, mokytojai jiems parengs integruotų visų ugdomųjų dalykų užduočių – nuo matematikos iki tikybos, nuo teniso iki prancūzų kalbos.
Šios veiklos ir ugdymosi formos padės vaikui išmokti pasitikėti savimi, išmokti mokytis, suvaldyti stresą, pozityviai mąstyti.
Kokie specialistai ugdys vaikus?
Lietuvoje didžioji dalis pradinio ugdymo ir dalykų mokytojų vyresni nei 55 metų. Turime spėti užsiauginti jaunąją mokytojų kartą, kuriai vyresnieji perduotų savo patirtį. Tai jau ir vyksta, jau pakvietėme mūsų inovatyvioje mokykloje dirbti keletą perspektyvių VDU studentų. Kaip tik šiemet LSMU drauge su Vilniaus dailės akademija išleido pirmąją meno terapijos magistrų laidą – jos absolventė su mokiniais dirbs per meno terapijos pratybas.
Dirbu ir VDU Švietimo akademijos pradinio ugdymo modulio studentų praktikos vadove. Todėl būsimieji mokytojai atliks praktiką ir tobulins kompetencijas LSMU gimnazijos Pradinėje mokykloje. Geriausius kviesime dirbti, tęsti praktinę ir mokslinę veiklą.
Stiprių specialistų reikės: pradiniame ugdyme rengiame nemažai permainų. Vyriausybės programoje numatyta ankstinti mokinių priėmimą į pirmas klases nuo šešerių metų, į priešmokyklinį – nuo penkerių.
Šiuo metu klojami teoriniai pamatai svarbioms permainoms, kurios vaikų ugdymą šalyje kilstelėtų į ambicingai aukštą lygį. Stengtis verta: tai – ateities Lietuvos vaikai.