Saugaus eismo diena Kaune pažymėta netradiciniu, bet labai praktišku bandymu – naktinio futbolo rungtynėmis. Visiškoje tamsoje S. Dariaus ir S. Girėno stadioną apšvietė tik automobilių šviesos. Suaugusiųjų komanda aikštėje pasirodė vilkėdama tamsias aprangas, o jų varžovai – mažieji futbolininkai – dėvėjo šviesą atspindinčias liemenes ir daug atšvaitų.
Vėlyvą penktadienio vakarą į Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną susirinko per dvi dešimtis sporto mokyklos „Tauras“ auklėtinių. Jie aikštėje išbandė jėgas prieš jungtinę suaugusiųjų komandą – tėvelius bei policijos rėmėjus. Improvizuotame draugiškame futbolo mače aštuoni prieš aštuonis jie sužaidė tris kėlinius po dešimt minučių. Tiesa, augantys futbolo talentai turėjo vieną akivaizdų pranašumą – buvo ryškiai matomi iš tolo.
Siekiant sukurti realų naktinių gatvių įspūdį futbolo aikštėje, nuspręsta vietoje įprastų stadiono prožektorių panaudoti kitą šviesos šaltinį – automobilių žibintus. Čia pasitarnavo greta aikštės išrikiuoti Kauno autoklubo sportiniai automobiliai ir keletas policijos tarnybinių transporto priemonių su švyturėliais.
Kelių įvarčių skirtumu nugalėjo vaikai, tačiau po rungtynių visi vieningai sutarė, jog svarbiausias šių rungtynių laimėjimas – akivaizdžiai pasiteisinęs eksperimentas. Jis patvirtino, kad šviesą atspindinčios liemenės ir kitokie atšvaitai turi būti privalomas aksesuaras tamsoje visiems be išimties.
„Kartais nebūtina imtis rimtų mokslinių tyrimų ar kurti vis šiurpesnes socialines reklamas, kad įrodytume elementarią ir neginčytiną tiesą. Šie vaikai ir visi varžybų dalyviai bei žiūrovai žaismingai savo akimis įsitikino, kaip svarbu tamsoje dėvėti atšvaitą. Ir tai neturėtų būti rekomendacija, tai – būtinybė. Pats kišenėje visuomet nešiojuosi jį ištisas dienas, kad vakarais, sutemus, galėčiau išsitraukti ir per kelias sekundes užsidėti ant rankos“, – kalbėjo vienas iš šio renginio iniciatorių Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Statistika liudija, kad tamsiu paros metu be atšvaito keliuose einantys pėstieji aštuonis kartus daugiau rizikuoja savo gyvybe nei iš tolo matomi „atšvaituotieji“. Apskaičiuota, kad automobilio su įjungtais tolimųjų šviesų žibintais vairuotojas žmogų su atšvaitu pastebi iki jo likus apie 250–300 metrų, o einantį be atšvaito geriausiu atveju – už 100 metrų.
Trumposios šviesos asmenį be atšvaitų apšviečia vos iš 30 metrų atstumo. Tiek gali nepakakti net stabdžio pedalui nuspausti, jau nekalbant apie visišką automobilio sustabdymą. Jei pėsčiasis dėvi atšvaitą, jis pamatomas iš gerokai toliau – apie 120–150 metrų atstumu.
Atšvaitų naudojimas – labai paprastas ir nesudėtingas. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi judėti prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, tai yra kairiąja kelio puse. Taigi atšvaitus reikia dėtis ant dešinės rankos arba kojos, kad jie pakliūtų į atvažiuojančių automobilių šviesų srautą ir, jas atspindėdami, būtų matomi iš toli.
Jau tryliktus metus balandžio 6 d. Lietuvoje minimą Saugaus eismo dieną Kaune pažymėjo ir mažiausi eismo dalyviai – darželinukai. Vidurdienį apie 600 vaikų darželių auklėtinių rinkosi į Kauno sporto halėje organizuotą renginį, stebėjo policijos pareigūnų ir keturkojų partnerių parodomąsias programas, klausėsi pasakos apie „Saugaus miesto“ gyventojus ir linksminosi žaidime „Spalvotas garvežiukas“ kartu plėsdami saugaus eismo žinias.
Saugaus eismo dienos renginius Kauno miesto savivaldybė organizavo bendradarbiaudama su Kauno miesto policija, A. Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla ir partneriais – Kauno autoklubu bei sporto mokykla „Tauras“.
Kauno m. sav. nuotr.