Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»Kauno mokslininkai kuria inovatyvias technologijas senyvų žmonių stebėsenai
Mokslas ir švietimas

Kauno mokslininkai kuria inovatyvias technologijas senyvų žmonių stebėsenai

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

„Kai susiduriame su mums artimų senyvų žmonių problemomis, didžiausią stresą patiria ne jie, o mes“, – teigia profesorius Egidijus Kazanavičius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius. Centro mokslininkų kartu su medikais kuriama senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistema GRIŪTIS leidžia realiuoju laiku stebėti senyvų žmonių judėjimą patalpoje: pastebėjus griuvimą, siunčiamas signalas slaugytojams ar artimiesiems.

„Senų žmonių griuvimo problema geriatrijoje yra ypač aktuali. Griuvimai yra vienas iš dažniausių simptomų, signalizuojančių apie pačias įvairiausias problemas. Prasidėję griuvimai yra blogos prognozės požymis, jie didina mirtingumo tikimybę. Be to, kad griuvimai padidina fizinių traumų tikimybę, jie sukelia ir psichologinių problemų – žmogus pradeda nepasitikėti savimi, bijoti judėti savarankiškai“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrėja dr. Vita Lesauskaitė.

Bendradarbiaudamos KTU ir LSMU tyrėjų grupės sukūrė senyvų žmonių stebėsenos sistemos prototipą, kurį sudaro stacionarūs davikliai, tvirtinami patalpoje. Pastebėjus žmogaus būsenos sutrikimą, įtariant jo griuvimą, siunčiamas signalas jo priežiūra besirūpinantiems asmenims. Kitas projekto kūrėjų žingsnis – technologijų patentavimas ir produkto komercinimas. Planuojama, kad jau kitais metais senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistema bus taikoma geriatrijos klinikoje. Tyrėjai šiam projektui realizuoti gavo ir Lietuvos mokslo tarybos finansavimą.

„Sistemos prototipą išbandžiau pats, namuose. Jaučiuosi ramiau, žinodamas, kaip sekasi garbaus amžiaus sulaukusiai mano mamai, kai manęs nėra šalia. Džiugu, kad suvieniję skirtingų sričių kompetencijas ir žinias galime kurti inovacijas“, – teigia E. Kazanavičius.

Egidijus Kazanavičius
Vaiva Lesauskaitė

Projektas GRIŪTIS yra vienas iš beveik 10 jungtinių KTU ir LSMU tyrimų projektų, kurie šiais metais buvo finansuojami dviejų universitetų fondo lėšomis. Tarp kitų dviejų universitetų vykdytų projektų yra neinvazinių metodikų kūrimas kepenų fibrozės diagnostikai, vestibulinės funkcijos tyrimo sistema naudojant virtualiąją realybę, kompiuterinės tomografijos naudojimas odontologijoje ir kiti projektai.

Bendradarbiavimas yra ypač svarbus ugdant jaunuosius mokslininkus

Jau trečius metus vykdomi bendri KTU ir LSMU tyrėjų mokslo projektai, finansuojami abiejų universitetų mokslo fondų lėšomis, buvo pristatyti ataskaitinėje konferencijoje.

„Visi pristatyti projektai yra labai brandūs – matyti jų klinikinė nauda, galimybė juos sukomercinti ir intelektinės apsaugos būtinybė. KTU ir LSMU tyrėjų bendrus projektus iš abiejų universitetų mokslo fondų lėšų finansuojame jau trečius metus. Per šį labai trumpą laikotarpį pasiekta didžiulio proveržio tiek idėjų, tiek darbų požiūriu. Tai nuteikia labai optimistiškai“, – teigia LSMU mokslo prorektorė Vaiva Lesauskaitė.

Pasak jos, ypač džiugu tai, kad matyti skirtingų projektų jungčių galimybė. Pavyzdžiui, vestibulinės funkcijos sutrikimo diagnostikos technologija būtų naudinga atrenkant tas žmonių grupes, kurioms potencialiai reikalinga judėjimo stebėsenos sistema.

„Šiandien matėme nemažai inovatyvių produktų prototipų, jie yra beveik parengti išleisti į rinką. Toks dviejų universitetų bendradarbiavimas yra ypač svarbus ugdant jaunuosius mokslininkus – projektų temomis rengiamos disertacijos, dirba aukštesniųjų kursų studentai. Taip skatinama mokslo sklaida – rengiamos publikacijos, pristatymai konferencijose. Kartu dirbant ugdomos tyrėjų kompetencijos, kuriamos inovacijos“, – teigia KTU mokslo ir inovacijų prorektorė Asta Pundzienė.

Ji pabrėžia universitetų indėlį į inovacijas – jų mokslo fondų lėšomis mokslininkams suteikiama galimybė domėtis ir dirbti inovacijoms imlioje medicinos technologijų srityje. A. Pundzienės teigimu, nors KTU ir LSMU bendradarbiavimas turi ypač senas tradicijas, tyrėjams šiandien labai svarbu mokytis intelektinės nuosavybės valdymo pagrindų. A. Pundzienė pabrėžia, kad tiek mokslininkų tarpusavio bendravime, tiek kartu su universitetu sprendžiant intelektinės nuosavybės apsaugos klausimus ypač svarbus korektiškumas.

KTU archyvo nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisMuzikinio projekto dalyvius padėsiantis atrinkti Merūnas: „Reikia norėti dainuoti, o ne išgarsėti“
Kitas straipsnis Karamelinis kavos tortas

Susiję straipsniai

Naujai formuojamos klasės Tarpdisciplininėje itin gabių mokinių ugdymo programoje

13 balandžio, 2026

KTU centrinių rūmų kieme – mokslo aukštumas simbolizuojantis meno kūrinys

3 balandžio, 2026

VU psichologė apie interneto sensacija tapusį beždžioniuką Punchą: „Be meilės neišgyventume“

2 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.