Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Kauno mokslininkų tyrimai suteiks naujų žinių apie glaukomą
Šeima ir sveikata

Kauno mokslininkų tyrimai suteiks naujų žinių apie glaukomą

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) doktorantės Linos Šiaudvytytės disertacijos darbas jau dabar sukėlė tikrą sąmyšį medicinos pasaulyje. Jauna gydytoja kartu su savo vadove profesore Ingrida Janulevičiene atlieka tyrimus, kuriais siekia išsiaiškinti, kaip kuo anksčiau diagnozuoti glaukomą, sustabdyti arba bent sulėtinti jos progresavimą.

„Šiuo metu pasaulio mokslininkai stengiasi atrasti naujus diagnostinius glaukomos žymeklius, pagal kuriuos būtų galima anksti ir neabejotinai diagnozuoti šią sunkią ligą, pristabdyti jos plitimą ir sunkėjimą“, – kalbėjo L. Šiaudvytytė.

Glaukoma – viena dažniausių negrįžtamo aklumo priežasčių pasaulyje. Ja serga net 3,45 proc. visų vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių. Mokslininkams jau pavyko išaiškinti, kad pagrindinis glaukomos rizikos veiksnys yra akispūdis. „Glaukomai būdingi regos nervo struktūriniai bei akipločio pokyčiai gali atsirasti esant įvairiam akispūdžiui. Tačiau visų žmonių regos nervo jautrumas yra skirtingas. Pastaruoju metu visame pasaulyje itin domimasi galvospūdžiu ir jo įtaka glaukominiam regos nervo pažeidimui, nes regos nervo diskas yra sandūroje tarp dviejų spaudimų. Iš vienos pusės jį spaudžia akispūdis, o iš kitos – galvospūdis. Manoma, kad spaudimų skirtumas šioje srityje kenkia regos nervui. Ilgainiui dėl to gali negrįžtamai mirti tinklainės nervinės ląstelės ir regos nervas“, – paaiškino LSMU prof. I. Janulevičienė.

Šį tyrimą, kuriuo remiasi ir LSMU doktorantė savo baigiamajame darbe, atlieka didelė komanda. LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytojams oftalmologams, neurologams ir universiteto mokslininkams padeda ir KTU mokslininkai, kurie sukūrė prietaisą, padedantį išmatuoti galvospūdį neinvaziniu būdu.

Kaip teigia profesorė, produktyvus mokslininkų ir gydytojų bendradarbiavimas leidžia sėkmingai judėti pirmyn ir pasiekti vis geresnių rezultatų. „Galvospūdžio matavimo aukso standartas yra invazinės (chirurginės) priemonės. Tačiau jos tikrai negali būti taikomos atliekant profilaktinius akių tyrimus“, – teigė LSMU ligoninės Kauno klinikų Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė.

Mokslininkai jau ištyrė 300 įvairaus amžiaus sveikų ir glaukoma sergančių žmonių. Pasak L. Šiaudvytytės, pacientų, sergančių glaukoma, galvospūdis mažesnis nei sveikų žmonių. Tai lemia didesnį susidariusį spaudimų skirtumą regos nervo srityje. Taigi glaukoma yra dviejų, o ne vieno spaudimo liga.

Parengė Karolina Marcinkevičiūtė

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisDėl pažeidimų laikinai uždrausta dirbti vienam Klaipėdos restoranui
Kitas straipsnis VOKIETIJA. Atvirų durų diena Vasario 16-osios gimnazijoje

Susiję straipsniai

Mikrobiotai palankūs įpročiai: kada užtenka mitybos, o kada verta pagalvoti apie probiotikus

21 balandžio, 2026

Žinomi nuomonės formuotojai susitiko sveikatingumo renginyje „Wellness brunch“

20 balandžio, 2026

Kaune – nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui: atidaryta dar viena OCR kliūčių trasa

17 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.