Kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas ir stambiausia virškinimo liauka, atliekanti daugiau nei 500 funkcijų. Viena svarbiausių – detoksikacija. Tai sudėtingas mūsų organizmui svetimų medžiagų, pavyzdžiui, vaistų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, perdirbimas. Kaip atpažinti sutrikusią kepenų veiklą?
„Be toksinų šalinimo, kepenys dalyvauja ir reguliuojant gliukozės, cholesterolio, kai kurių hormonų kiekį kraujyje. Jose vyksta krešėjimo faktorių, baltymų, vitamino D gamyba, kaupiamos vitaminų (A, B grupės, D, E, K), geležies, vario, gliukozės (glikogeno pavidalu) atsargos, jos išskiria tulžį ir atlieka svarbų vaidmenį darniai imuninės sistemos veiklai, todėl pažinti šį organą labai svarbu“, – teigia klinikos „Antėja“ šeimos gydytojas Mindaugas Junka.
Kepenų pažeidimai – kaip atpažinti?
Kepenyse nėra skausmo receptorių, tad pradiniai kepenų pažeidimai dažniausiai būna nebylūs ir neskausmingi. Vis dėlto, jiems progresuojant, ima ryškėti ir tam tikri simptomai.
„Dažniausiai pacientai į gydymo įstaigas kreipiasi dėl atsiradusių geltos požymių: pageltusių akių obuolių, odos, patamsėjusio šlapimo, šviesių išmatų, odos niežulio. Vis dėlto tai nereiškia, jog negali būti juntami ir kiti simptomai. Didėjant kepenų apimčiai, kartais juntamas diskomfortas, skausmingumas po dešiniu šonkaulių lanku. Sutrikus detoksikacijos funkcijai, kaupiantis toksinams, gali atsirasti padidėjęs nuovargis, sumišimas, dėmesio koncentravimo sunkumų. Progresuojant kepenų pažeidimui, neretai pasireiškia ir virškinimo sistemos sutrikimų ar skysčių organizme kaupimasis. Pastarasis simptomas neretai lemia ir pilvo apimties didėjimą, raumenų masės mažėjimą, smegenų pažeidimų progresavimą“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Kepenų pažeidimus dažniausiai sukelia toksinių medžiagų vartojimas, hepatito virusai. Metabolinis sindromas, nutukimas ir antrojo tipo cukrinis diabetas didina nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos riziką. Ji siejama ir su sutrikusia cholesterolio bei riebalų apykaita. Retesnėmis kepenų pažeidimų priežastimis laikomos navikinės ar paveldimos ligos (hemochromatozė, Vilsono liga).
Kaip išvengti?
Įtariant kepenų ligas ar norint pasitikrinti profilaktiškai, rekomenduojami kepenų funkciją atspindintys kraujo tyrimai: alanino aminotransferazė (ALT), asparagino aminotransferazė (AST), gamaglutamiltranzferazė (GGT), šarminė fosfatazė, bilirubinas, albuminas, kraujo krešėjimo rodikliai (SPA, ADTL). Radus pakitimų, tikslinga atlikti pilvo organų echoskopiją.
„Gera žinia ta, kad, esant nedideliam kepenų pažeidimui, šis organas turi puikią savybę regeneruotis, tai yra atstatyti savo pažeistą audinį. Vis dėlto tam tikros prevencinės priemonės būtinos. Svarbu palaikyti optimalų kūno svorį, esant antsvoriui ar nutukimui, sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, padidinti fizinį aktyvumą. Svarbi ir subalansuota, įvairiapusiška, skaidulų kupina mityba. Į jos racioną patartina įtraukti šį organą valančius produktus: avokadus, morkas, burokėlius, žaliąją arbatą, česnakus ir kitus“, – teigia M. Junka.
Gydytojas primena, kad itin svarbu saikingas alkoholio ir vaistų vartojimas. Elgiantis atvirkščiai, gali kilti hepatito, o ilgainiui ir kepenų cirozės grėsmė. M. Junka taip pat nurodo, jog esant poreikiui galima vartoti specialius kepenis apsaugančius ar jų pažeidimus mažinančius preparatus, o prieš keliaujant į egzotines šalis, būtina pasirūpinti vakcinomis nuo hepatito A ir B.