„Labas, mano lietuviškas vardas yra Rūta“, – taip prisistato kinė Yiran Wang, kuri lietuvių kalbos Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedroje mokosi jau 1,5 metų. Per šį laiką mergina spėjo atrasti mėgstamiausią mūsų šalies poetą, dailininką ir atlikėją. Pasiteiravus, ar galime kalbėtis tik lietuviškai, Yiran nė sekundės nedvejojusi sutinka, tuo maloniai nustebindama.
„Mano tėvai domisi lietuvių krepšiniu. Tad daug apie jį girdėjau“, – apie pirmąją pažintį su Lietuvos ypatumais pasakoja Yiran. Daugiau apie Lietuvą ir jos kultūrą sužinojo per 2010 m. Šanchajuje rengtą pasaulinę parodą „Expo“. Mūsų šalis Yiran sudomino. Štai su lietuvių kalba pirmąkart susipažino Pekino užsienio studijų universitete. „Jame išmokau lietuviškai pasisveikinti, kitų elementarių žodžių. Vilniaus universitete viską pradėjau nuo abėcėlės. Anksčiau apie lietuvių kalbą buvau girdėjusi tiek, kad tai viena sunkiausių pasaulio kalbų“, – prisimena Yiran.
Ji sako, kad sunkiausia buvo lietuvių kalbos gramatika, nes kinų ir mūsų kalbos labai skirtingos. „Pirmą semestrą buvo sunku. Dabar viskas gerai, dabar man jau daug lengviau“, – džiaugiasi pašnekovė. Ji lietuvių kalbos mokėsi tik per lietuvių kalbą ir niekaip kitaip. Tačiau kinė dėl to nė kiek neapgailestauja, o šypsodamasi kalba: „Dėstytojai dėstė tik lietuviškai. Atrodo, kad turėtų būti labai sunku, bet taip nebuvo. Dėstytojai tikri šaunuoliai, kalbėjo labai lėtai, gražiai ir suprantamai viską aiškino, tad viską supratau, tik su gramatika buvo šiek tiek sunkiau.“ Pašnekovė teigia, kad kai kuriuos lietuviškus žodžius ar frazes sunku išversti į kinų kalbą, pvz.: „Kaip sekasi, kaip sekėsi egzaminas?“ Išversti atskirą žodį galima, tačiau, pasak Yiran, jis įgyja labai įdomią reikšmę.
Yiran gegužės mėnesį dalyvavo renginyje „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“. Jame užsieniečiai turėjo perskaityti arba padeklamuoti pasirinkto lietuvių poeto kūrinį. Iš mūsų poetų Yiran labiausiai sužavėjo Marcelijus Martinaitis ir jo eilėraštis „Rytą, šviežiai pasnigus“. „Man visada patikdavo eilėraščiai. Mokykloje ir universitete domėjausi kinų poezija. Atvažiavusi čia, pirmą semestrą eilėraščius skaitydavau su žodynais. Man buvo labai smagu“, – prisipažino M. Martinaičio eilėraštį deklamavusi Yiran. Jį mokėsi apie mėnesį padedama mokytojos. Pašnekovė yra skaičiusi ir Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, Vinco Kudirkos kūrinių.
„Iš dainininkų patinka Gytis Paškevičius. Sužinojau, kad jis yra mano bendraamžių tėvų kartos. Suprantu viską, ką jis dainuoja. Galbūt todėl jis man ir patinka. Jo dainų žodžiai labai gražūs“, – svarsto pašnekovė. Jai patinka ir Vytautas Kernagis. Pirmąją jo dainą apie santechniką iš Ukmergės išgirdo universitete per vieną iš paskaitų. Iš lietuvių dailininkų kinę sužavėjo M. K. Čiurlionis, apie jį ji rašė referatą.
„Man patinka Lietuvos miškai, ežerai, žmonės, Vilniaus senamiestis. Žiema irgi patinka, nes visur lygu ir balta, tad labai gražu, tik per šalta ir žiema trunka per ilgai. Kai buvo daug sniego, jį nufotografavau ir nusiunčiau nuotrauką draugei į Kiniją. Ji buvo nustebusi, kad tai taip gražu, it kokioje ledo šalyje“, – pasakoja Yiran. Ji susipažino ir su mūsų kulinarija – išmoko gaminti cepelinus, kugelį, balandėlius, „Tinginį“.
Jeigu Kinijoje labai pasiilgs lietuviško maisto, mergina žada ką nors pasigaminti. Tačiau Yiran mano, kad jos santykis su Lietuva neapsiribos tik tuo – ateityje ji norėtų dirbti lietuvių kalbos mokytoja Pekino užsienio studijų universitete. „Tam man reikia toliau mokytis. Todėl ir laikiau C1 egzaminą, nes noriu žinoti savo lygį. Jeigu kada nors turėčiau galimybę, norėčiau toliau lietuvių kalbos mokytis Vilniaus universitete“, – su balse juntamu optimizmu atsisveikina Yiran. Ji planuoja grįžusi į Kiniją mūsų kalbos mokymąsi tęsti savarankiškai arba su kolegų iš Pekino užsienio studijų universiteto pagalba. Beje, jame dėsto ir VU absolventas Rokas Liutkevičius, kurį Pekino užsienio studijų universiteto studentai 2013 m. pabaigoje išrinko vienu mėgstamiausių dėstytojų.
Agnė Grinevičiūtė, http://naujienos.vu.lt
E. Kurausko nuotrauka