COVID-19 pandemija nesugriovė tradicijos ligoninėje gulinčius artimuosius lankyti su maisto produktų pilnais krepšiais. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad didžioji dalis šalies gyventojų dažniausiai sergantiems ligoninėje neša vaisius, gaiviuosius gėrimus, pieno produktus, saldumynus.
Gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė sako, kad gyventojų noras palepinti savo artimuosius, gulinčius ligoninėje, yra natūralus. Tačiau nešdami pacientui netinkamą maistą galime padaryti ir meškos paslaugą.
„Tyrimas atskleidė tai, ką kasdien matome savo darbe. Ligoninėje sergantiems dažniausiai nešamos vynuogės, mandarinai, bananai, sultys pakeliuose. Kai pamatau tokią situaciją, visada pasakau ligonį atėjusiems lankyti, kad šie maisto produktai jo artimajam tikrai nėra naudingi, priešingai – žalingi. Prieš perkant kokį nors maistą reikėtų atkreipti dėmesį į paciento poreikius, o dar svarbiau – pasitarti su jį gydančiu gydytoju. Juk ne be reikalo ligoninėje pacientams paskiriamos specialios gydomosios dietos, pritaikytos jų poreikiams“, – komentuoja ji.
Apklausos duomenimis, 79 proc. gyventojų ligoninėje sergantiems artimiesiems atneša įvairių vaisių – vynuogių, obuolių, bananų. Antroje vietoje pagal populiarumą – gaivieji gėrimai. Sultis ir limonadą pacientams perka 42 proc. apklausos dalyvių. Gaiviuosius gėrimus dažniau įvardijo kaimo vietovių gyventojai (47,1 proc.).
Pasak gydytojos dietologės, artimieji su medikais dėl atnešamo maisto raciono tariasi retai – tik maždaug 10–20 proc. kartais ko nors pasiteirauja.
„Neretai matome pacientus, slapčia kažką traukiančius ir valgančius iš artimųjų krepšelio, nors juos ir esame perspėję dėl pasekmių. Netinkama mityba gali gerokai pabloginti paciento būklę. Specialiai pritaikyta dieta itin svarbi tiems pacientams, kuriuos kamuoja virškinamojo trakto ligos, taip pat po didelių operacijų, pacientams, kurie sunkiai ryja, taip pat senyvo amžiaus ligoniams, kurių dantų būklė nėra gera, onkologiniams ligoniams“, – teigia D. Vaitkevičiūtė.
Nekaltas saldumynų maišelis gali paskatinti uždegimo procesus
Remiantis tyrimo duomenimis, ketvirtadalis (25 proc.) respondentų pacientams dažniausiai perka saldumynų: šokolado, bandelių, sausainių. Ligoninėje besigydantiems artimiesiems saldumynų atnešti labiausiai yra linkę senjorai – 28,1 proc. Gydytojos teigimu, produktų, kuriuose gausu vadinamųjų greitųjų angliavandenių, nešimas pacientams ne tik nepadeda, bet ir kenkia.
„Dėl didelio su maistu gaunamo cukraus kiekio organizme kyla uždegimo procesai, pacientui toks maistas nėra naudingas. Prieš sprendžiant, ką nupirkti žmogui, besigydančiam ligoninėje, itin svarbu atkreipti dėmesį, kuo jis serga, kokiame skyriuje gydosi. Jeigu ligonis serga cukriniu diabetu ar kardiologine liga, jų dietoje turi būti subalansuotas cukraus kiekis. Dažnai pamirštama atsižvelgti į paciento būklę. Esu mačiusi ne vieną atvejį, kai pacientui prinešama mandarinų, saldainių, sausainių, o jis net kramtyti negali“, – sako ji.
Iš pažiūros visai nekaltas mineralinis vanduo taip pat gali būti pavojingas. Pasak D. Vaitkevičiūtės, mineralizuoti gėrimai su burbuliukais gali netikti pacientams, kuriems sutrikusi žarnyno bei skrandžio veikla. Pavyzdžiui, kardiologiniams pacientams yra ribojamas druskų ir mineralų kiekis, nes jų perteklius gali pabloginti širdies būklę. Dėl tos priežasties į ligoninę vertėtų nešti tik paprastą geriamąjį vandenį.
Baltymingas maistas – vertingiausias, be tai ne sūreliai
Apklausa atskleidė, kad tokius pieno produktus, kaip sūreliai, varškė ar jogurtas, sergantiems ligoninėje gabena 25 proc. gyventojų. Dažniausiai tokius produktus renkasi moterys – 28,4 proc. Dietologė neabejoja, kad sūreliai ir jogurtai pacientams nešami todėl, kad žmonės įsitikinę, jog šiuose pieno produktuose yra daug baltymų.
„Klaida taip manyti. Sūreliuose, saldžiuose jogurtuose yra daugiau cukraus nei baltymų. Tačiau tiesa, kad sergant organizmas labiausiai reikalauja baltymų. Baltymai, gaunami su maistu, padeda greičiau gyti žaizdoms, sveikti, ligonis jaučiasi energingesnis. Rekomenduočiau ligoniui verčiau atnešti natūralaus jogurto su didesniu baltymų kiekiu. Tokiais atvejais, kai pacientas yra netekęs daug svorio, dėl tam tikrų priežasčių negali valgyti arba nesuvalgo viso reikalingo maisto kiekio per parą, įprastai skiriame specialius papildomo maitinimo gėrimus, kurie padeda sparčiau atsigauti po ligos, palaikyti esamą kūno masę“, – pasakoja D. Vaitkevičiūtė.
Reikalingas kuo įvairesnis maistas
Atsižvelgiant į tyrimo duomenis, 19 proc. respondentų į ligoninę neša daržovių, pavyzdžiui, agurkų, pomidorų ar jau pagamintų salotų. Taip dažniausiai elgiasi rajono centrų gyventojai (21,8 proc.).
Ligoninėn nešti tokius mėsos gaminius, kaip kotletai, kepsniai ar dešrelės, yra mažiau populiarus pasirinkimas – taip elgiasi tik 12 proc. apklausos dalyvių. Tokius maisto produktus į krepšelius pacientams labiau linkę krauti studentai, moksleiviai (18,5 proc.). Taip pat vos aštuntadalis (12 proc.) respondentų nurodė ligoniams verdantys sultinius, trintas sriubas.
„Ligoniui reikia kuo įvairesnio maisto – tiek daržovių, jei jis jas toleruoja, tiek vaisių, bet nedideliais kiekiais, o ne glėbiais. Jeigu pacientui leidžiama valgyti maistą, ruoštą namie, jam rekomenduočiau gaminti baltymų turinčius liesus mėsos, žuvies patiekalus. Tai kur kas naudingiau už saldainį, sausainį ar limonadą“, – tikina gydytoja dietologė.
Pasak jos, kai kuriais atvejais maisto įvairovė netinka, o šviežių ir greitai gendančių produktų apskritai nerekomenduojama nešti.
„Kita dažna situacija – prinešama šviežių vaisių ir daržovių, kai pacientas gydomas chemoterapijos skyriuje ar yra po žarnų operacijos. Ne visuomet ligoniams tinka neapdorotas maistas, jis gali būti ir infekcijos šaltinis. Jeigu tai greitai gendantis maistas ir jam nėra tinkamų laikymo sąlygų, jis gali tapti žarnyno infekcijos šaltiniu. Jei tai chemoterapinis pacientas, kurio imunitetas nusilpęs, jam neapdorotas maistas gali išvis netikti“, – dėmesį atkreipia D. Vaitkevičiūtė.
„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Supportan“ užsakymu, tyrime dalyvavo 1006 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.