Lietuvoje įsisiūbavus gripo epidemijai specialistai perspėja, kad, norint sumažinti galimybes pasigauti virusų arba jau susirgus ir laikantis lovos režimo, labai svarbu tinkamai pasirūpinti gyvenamosiomis bei darbo patalpomis. Kondicionuojamos biurų patalpos, per šilta ar pernelyg vėsi gyvenamųjų patalpų temperatūra gali tapti ligų priežastimi ir apsunkinti profilaktikos ar sveikimo procesus.
Atvėrę langus peršalsite – mitas
Vienas populiariausių mitų – tai įsitikinimas, kad žiemą vėdinti patalpas nepatartina, nes taip galima peršalti. Vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės teigimu, tokia nuostata ne tik nepagrįsta, bet ir žalinga.
„Šaltuoju metų laiku bijome peršalti ir stengiamės, jog darbo erdvė ir ypač namai būtų sandarūs ir neprapučiami. Tačiau svarbu žinoti, kad patalpas, kai nėra įrengtos vėdinimo sistemos, vėdinti būtina. Taisyklingai tai darydami tikrai neperšalsite, priešingai – labai padėsite savo sveikatai“, – pažymėjo Ž. Muzikevičiūtė.
Anot jos, gerai izoliuotame, šildomame, bet per mažai ar iš viso nevėdinamame pastate nuolat būnantys žmonės kur kas dažniau skundžiasi galvos skausmais, įvairiausiais alerginiais negalavimais, nemiga, nedarbinga nuotaika, apsnūdimu. Tokioje darbo aplinkoje kur kas greičiau ir efektyviau plinta virusai.
„Vienas dažniausių žiemos sezono sveikatos sutrikimų – peršalimas ar gripas. Juos sukelia virusai, tiesa, skirtingi, kurie plinta lašeliniu būdu per orą, taigi užkrėsti kolegas net ir to nenorint – itin paprasta. Būtent dėl to per ligos protrūkius, kaip kad dabartinė gripo epidemija, primygtinai siūloma kuo dažniau vėdinti patalpas ir valyti jas drėgnuoju būdu. Rekomenduojama du kartus per dieną vėdinti patalpas. Darbe tai patogiausia daryti iš pat ryto ir per pietų pertrauką, o namuose ypač aktualu prieš miegą (bent 10 min.). Taip ne tik virusus kartu su bakterijomis „išvėdinsite“, bet ir apsisaugosite nuo jų sukeliamų ligų“, – pabrėžė Ž. Muzikevičiūtė.
Tiesa, vėdinti patalpas irgi reikia mokėti. Optimalia patalpų temperatūra laikoma 18–22 laipsnių šiluma. Esant vėsesniam ar šiltesniam orui gerokai sumažėja darbingumas, jei tai miegamoji patalpa – sutrinka miegas. Pagrindinė taisyklė, kurią verta įsidėmėti, – geriau trumpiau, bet intensyviau.
„Kai lauko temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šalčio, langus reikėtų atverti bent dukart per dieną – ryte ir vakare, o patalpas vėdinti trumpai, bet intensyviai. Įrodyta, jog efektyviau yra plačiai atverti visus langus porai minučių nei laikyti juos truputį pravertus gerą valandą. Žiemą patariama patalpas vėdinti sudarant skersvėjį, nes tokiu būdu oras pasikeičia labai greitai, o medžiagų paviršiai nespėja atvėsti. Žinoma, tokioje patalpoje vėdinimo metu būti nereikėtų. Toms dešimčiai minučių tiesiog išeikite į kitą kambarį, o jei esate biure – išeikite su kolegomis trumpam paplepėti ar aptarti svarbiausių reikalų“, – patarė Ž. Muzikevičiūtė.
Patalpų drėgmė: įsitikinkite, kad nekenkiate sau
Ž. Muzikevičiūtės teigimu, norintiems nesusirgti gripu ar kvėpavimo takų ligomis, o susirgus – nepatirti komplikacijų bei papildomų finansinių išlaidų, dera pasirūpinti ir dar vienu patalpų higienos kriterijumi – oro drėgnumu. Tiek per sausas, tiek per drėgnas oras gali turėti neigiamų pasekmių, tad, vaistininkės teigimu, būtina rasti balansą.
„Daugelio būstai, ypač gyvenančiųjų daugiabučiuose, neturi tinkamos ventiliacijos, šildymo sezono metu oras juose būna itin sausas. Tai jaučiame pagal greičiau džiūstančią odą, sausėjančias akis. Išdžiūvusi kvėpavimo takų (nosies, gerklės, bronchų) gleivinė – palanki terpė virusams patekti, nusėsti ir daugintis. Kad to būtų išvengta, būtina patalpas ne tik vėdinti, bet ir tinkamai drėkinti“, – akcentavo Ž. Muzikevičiūtė.
Kambariams drėkinti tinka paprasti ir seniai išbandyti metodai: drėgni rankšluosčiai ant radiatorių, didelis indas ar keli mažesni indai su vandeniu patalpose.
O štai nuolat rasojantys langai signalizuoja, kad drėgmės kiekis patalpose per didelis. Tai taip pat gali turėti įtakos tiek jūsų sveikatai, tiek patalpų būklei, nes gali formuotis pelėsis.
„Kokioje aplinkoje praleidžiame daugiausia laiko, o tai neišvengiamai yra darbas ir namai, turi didelės įtakos mūsų sveikatai. Tad stenkimės, kad oras ten visada būtų grynas, o santykinė oro drėgmė šaltuoju periodu būtų 35–60 proc.“, – patarė Ž. Muzikevičiūtė.