Turbūt dažnas prasidėjus rudeninei tamsai pajaučia didesnį miego poreikį ar energijos trūkumą. Ir nors tai esame pratę laikyti normaliu šaltojo laikotarpio atributu, iš tiesų kaltas greičiausiai yra vitamino D trūkumas. Skaičiuojama, jog už Lietuvą šiauresniuose kraštuose nuo jo kenčia daugiau nei pusė gyventojų. Kaip vitamino D gauti tada, kai saulė pasirodo tik kelioms valandoms per dieną?
Pasaulyje – milijardas atvejų
Priešingai nei kiti vitaminai, vitaminas D reikalingas kiekvienai žmogaus organizmo ląstelei. Nors jo rasti galima ir žuvies ar pieno produktuose, didžiausias vitamino šaltinis yra saulės šviesa. Būtent todėl mažiau jos matančiuose kraštuose žmonės kenčia stygių – štai Švedijoje statistika parodė, jog vitamino D trūksta daugiau nei pusei vietinių, o skirtingi tyrimai teigia, jog visame pasaulyje jo nepakankamai gauna per milijardą žmonių.
Vaistininkė Jolita Skinderskienė aiškina, jog ši problema kraštuose, kur pusę metų dienos labai trumpos, yra beveik neišvengiama. Todėl svarbu vasarą vitamino D pasisemti kuo daugiau, o žiemą daryti viską, kad pavyktų jo trūkumus kompensuoti.
„Perspėjimai atviroje saulės šviesoje visada būti pasitepus apsauginiu kremu žmonių buvo išgirsti gal net per gerai – dabar netrūksta atvejų, kai, prabėgus vasaros sezonui, kai kūnas turi pasikrauti vitamino D visiems metams, pasirodo, jog žmogus būdamas saulėje dvigubai padaugino apsauginio kremo ir taip negavo jokios naudos. O jei jis nemėgsta žuvies, negeria pieno, turi antsvorio, šis vitamino D trūkumas gali pasijausti ir labai stipriai“, – teigia J. Skinderskienė.
Vitamino D trūkumas gali sukelti daugybę sutrikimų: jis susilpnina imuninę sistemą, tad pasidaro sunkiau įveikti virusus ir bakterijas bei kovoti su infekcijomis, gali sukelti nuolatinį nuovargio jausmą, depresiją. Trūkstant vitamino D vaikams vystosi rachitas, suaugusiesiems – osteoporozė. Padidėja kaulų lūžių rizika vyresniems žmonėms. Vitaminas D veikia daugybę ląstelių dauginimosi, diferenciacijos faktorių, saugo DNR nuo pažaidos ir mutacijų, tad jo trūkumas gali tapti šimtų sutrikimų priežastimi.
Padeda subalansuotas maistas ir papildai
Pagrindinis vitamino D šaltinis rudenį bei žiemą turėtų būti subalansuotas ir suderintas maistas. Taip pat labai patariama nebijoti gerti papildomus maisto papildus ar tiesiog vitaminus – kartais net tinkamai pasirinkus produktus vitaminų juose nebus, nes šie nebėra švieži.
„Ieškant saulės šviesos naudą atstojančio maisto reikėtų rinktis žuvį, ypač lašišą ir sardines, dribsnius, sūrį, tofu, kiaušinių trynius, taip pat raudonąją mėsą. Vitamino D yra ir, pavyzdžiui, apelsinų sultyse, tik vėlgi reikia pabrėžti, jog tai privalo būti kuo šviežesni produktai, nes jei renkatės šaldytą ar greitąjį maistą, jokios naudos organizmui nebus“, – aiškina specialistė.
Būtent todėl, kad ne visada galima tikėtis reikalingą kiekį vitamino rasti maiste, ji rekomenduoja nebijoti rinktis ir papildomas priemones: „Kiekvieno vitamino įsisavinimas yra unikalus dalykas, todėl nors pats trūkumas yra visuotinis, būdų jį įveikti – daugybė. Dėl vitaminų dozių, stiprumo ar reikalingumo visuomet reikėtų pasitarti su profesionalu – kitaip galite vartoti ne tik per mažai, bet galbūt ir per daug, o yra ir preparatų suderinamumo pavojus.“
Biohakerio iš Suomijos patarimai
J. Skinderskienė pastebi, kad nors Lietuvos klimato zona nėra itin paranki norint gauti iš gamtos daugybę vitaminų, šaltuoju metų laiku reiktų nevengti ėjimo į lauką – saugiai apsirengus šaltis ne tik nepakenks organizmui, bet ir turėtų net padėti imunitetui kovojant su svetimkūniais.
Lietuvoje lapkričio mėnesį viešėjęs ir pranešimą kasmetinėje Master Class HR konferencijoje skaitęs biohakeris Jaakko Halmetoja iš Suomijos aiškina, kad, norint rudenį bei žiemą nesijausti išsekusiam, reikėtų kaip tik stengtis kuo geriau išnaudoti šaltojo periodo privalumus – buvimas vėsiame ore ne tik geriau paruošia organizmą, bet ir gerokai pakelia emocinę jo būklę.
„Kalbantis su žmonėmis iš tropikų pasimato, kaip kitaip jie vertina šalčio naudą, nes jiems jis visai nebaisus ir jie netgi mėgsta vėsų orą. Žinoma, yra vietų, kuriose žmonėms gyventi išvis nepatartina, nes ten tikrai nėra užtektinai saulės. Bet tokiose šalyse, kaip Lietuva, kur yra galimybė patirti visus keturis metų laikus, šaltis veikia kaip tam tikras emocinio perkrovimo mygtukas. Jis iš esmės grąžina žmogų į jo paties kūną, nes juk kai šalta, jauti save daug geriau nei šilumoje“, – tikina biohakeris, siekiantis technologijų ir gyvensenos technikomis preciziškai sustyguoti žmogaus kūną.
Suomis aiškina, jog kūnas natūraliai bijo šalčio, tačiau tai vienas atvejų, kai šią baimę reikia įveikti, o ne jos klausyti.
„Šiandien mes esame pernelyg pratę prie patogios šilumos: darbe šilta, namie šilta, restorane šilta. Net temperatūra greičiausiai visur vienoda. Bet mums reikia šalčio, nes organizmas iš tiesų jo turi gauti, tai mūsų protai jo bijo dėl patiriamo streso. Nėra nė vieno dalyko pasaulyje, kuris geriau atgaivintų nervų sistemą už šaltį. Raginu kiekvienam ryte pabandyti paskutines 10 sekundžių duše pabūti po lediniu vandeniu. Galiu lažintis, kad išgeriamos kavos kiekis gerokai sumažės“, – aiškina J. Halmetoja.