Nors kiekvieną žiemą gerokai padaugėja sergančių vaikų, ne visi tėveliai imasi priemonių, kad užkirstų kelią ligoms, tvirtina vaistininkai. Specialistų teigimu, šiuo metų laiku mažyliai dažniausiai kenčia nuo virusinių infekcijų. Tačiau tėvai neretai susigriebia per vėlai: vaikai sirgtų rečiau ir trumpiau, jei infekcija būtų gydoma iškart, vos prasidėjusi, ir būtų tinkamai stiprinamas imunitetas.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad kasmet gripas ir peršalimas užklumpa vis daugiau vaikų. Remiantis Sveikatos informacijos centro duomenimis, vaikų iki 17 metų sergamumas gripu per 2004–2013 m. šoktelėjo nuo 27 atvejų iki 37 atvejų 1000 gyventojų. Vaikai dažniau serga ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, bronchitu, pneumonija, astma, dermatitu, alerginiu rinitu, cukriniu diabetu.
„Apibendrinant duomenis, galima sakyti, kad vaikų imunitetas kasmet silpnėja. To priežasčių daug, bet pagrindinės jų: menkas dėmesys mitybos racionui, lengvai virškinamų angliavandenių gausa, per mažas judėjimas gryname ore, stresinės situacijos, netinkamas miego režimas. Žiemą pagrindinės vaikų ligos lieka peršalimas, gripas ir jų komplikacijos. Tėveliams reikėtų žinoti, kad nuo to, kaip nuo pat pradžių gydoma virusinė infekcija, priklauso, kaip ji rutuliosis toliau: ar komplikuosis, ar viskas susitvarkys per 5–7 dienas“, – sakė vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.
Jos teigimu, vaikų imunitetas tik formuojasi, todėl jam sunku apsiginti nuo virusų ir bakterijų. Tad normalu, kad mažyliai peršalimo ligomis suserga iki 10 kartų per metus, o svarbiausias uždavinys – kad tos ligos nesikomplikuotų. „Svarbu prisiminti, kad po kiekvieno susirgimo nusilpsta vaiko organizmas, nes išeikvoja energijos kovai su infekcija, o jeigu vaikas vartoja antibiotikus, imunitetas silpsta ir dėl jų. Todėl po kiekvieno peršalimo būtina sustiprinti imunitetą. O tėveliai neretai pagalvoja: „Maniškis prasirgo, tai daugiau neturėtų.“ Tačiau vienu metu dažniausiai siaučia mažiausiai 20 skirtingų virusų“, – sakė G. Krikščiūnienė.
Pasak vaistininkės, pirmiausia reikia tinkamai prižiūrėti vaikų nosį, nes nosis yra visų infekcijų vartai. „Reguliariai plaunant nosį pašalinami virusai. Be to, esant laisviems kvėpavimo takams, vaikas neprisikvėpuoja per burną (per ją patenka nesušilęs oras). Didžioji dalis peršalimo ligų prasideda gerklės skausmu ar tik perštėjimu, todėl jeigu vaikas pasiskundžia nemaloniu pojūčiu gerklėje, reikia greitai imtis priemonių viruso plitimui stabdyti. O didžioji dalis tėvų į tai nekreipia dėmesio ir į vaistinę kreipiasi, kai jau vaikas neprakvėpuoja, bet tada sustabdyti viruso plitimą yra kur kas sunkiau“, – pažymėjo G. Krikščiūnienė.
Specialistai akcentavo tinkamos aprangos svarbą. „Išleidžiant vaiką į lauką svarbu tinkamai jį aprengti. Pirmoji taisyklė yra „svogūnas“ – rengiama keliais drabužių sluoksniais. Drabužėliai turi būti lengvi, bet šilti. Svarbu, kad arti kūno nebūtų medvilninių drabužių, kurie greitai sugeria prakaitą ir lėtai džiūsta. Prie kūno rengti reikėtų vilnos ir šilko derinio drabužius, taip pat svarbu, kad batai ir pirštinės būtų neperšlampami ir sandarūs, o viršutinis drabužis – nepralaidus vėjui ir drėgmei. Veiduką reikia tepti riebiu bevandeniu kremu 30 minučių prieš išeinant į lauką. Vaikus vesti į kiemą geriausia vidurdienį. Taip vaikai gali būti lauke gana ilgai, priklausomai nuo dienos oro sąlygų“, – pasakojo vaistininkė.
G. Krikščiūnienė atkreipė dėmesį ir į vaikų mitybą. „Pastaruoju metu padaugėjo vaikų, kurie skundžiasi gerklės skausmu, kurio priežastis yra visai ne peršalimas, o padidėjęs skrandžio rūgštingumas, dėl kurio naktį gulimoje padėtyje išgraužiama gerklės gleivinė. Taip pat vaikai gausiai maitinami alergizuojamuoju maistu: citrusiniais vaisiais, šokoladu. Šių produktų reikėtų vartoti rečiau. Taip pat dalis tėvų šildymo sezono metu nedrėkina patalpų. Juk išdžiūvusi nosies gleivinė – puikūs vartai infekcijai patekti į organizmą. Gleivinę drėkinti ir barjerą sukurti galima ir specialiais nosies gleivinę drėkinančiais tepalais“, – sakė vaistininkė.
G. Krikščiūnienės teigimu, žiemą vaikams būtini vitaminų ir mikroelementų kompleksai, nes kiekviena medžiaga atlieka savo funkciją formuojant imunitetą, taip pat labai svarbios yra gerosios bakterijos. „Kovojant su infekcijomis nepamainomas yra vitaminas C, kuris stiprina kraujagyslių sieneles ir neleidžia infekcijai plisti, taip pat ežiuolė. Tačiau jokie vitaminai ir maisto papildai nebus veiksmingi, jeigu vaikas neturės tinkamo miego, subalansuoto mitybos režimo, didžiąją dalį laiko praleis uždarose patalpose“, – apibendrino ji.