Šiuolaikiniai tėvai stengiasi vaikams duoti viską, kas geriausia. Jie žino apie žindymo naudą, renkasi naudingus ir lavinančius žaislus iš natūralių medžiagų, palaiko gamtos mikroklimatą savo butuose. Tačiau dažnai pamiršta apie vaikiškus drabužius. Žinoma, dažniausiai jie siuvami iš nekenksmingų medžiagų, tačiau ar žodis „nekenksmingas“ yra žodžio „naudingas“ sinonimas? Ar raminanti etiketė su užrašu „100 % cotton“ garantuoja, kad medvilnė nebuvo apdorota agresyviais chemikalais? Žinoma, ne.
Masinės gamybos drabužiai, kuriuos dažniausiai siūlo pagrindiniai gamintojai, geriausiu atveju nesukelia alergijos ir dermatito, tačiau niekada nebūna tokie komfortiški, kaip pasiūti iš ekologiškų medžiagų. Pastarosios puikiai tinka jautriai odai. Jos minkštos, nedirgina odos, saugo nuo mikrobų, šildo, kai šalta, ir šaldo, kai karšta. Tikriausiai kyla klausimas, kuo natūralios medžiagos skiriasi nuo ekologinių? Kuo skiriasi organinė medvilnė nuo paprastos, biolinas nuo paprasto, biovilna nuo elementarios ir paprastas šilkas nuo ekologiško? Dabar vaikiškų drabužių gamintojai siekia natūralumo, tačiau šiose verslo lenktynėse nauda iš pardavimo – pagrindinis veiksnys. Tai lemia, kad jau sodinimo stadijoje medvilnės ir lino sėklos būna prisotintos augimo hormonų, jau nekalbant apie tai, kad augalai reguliariai apdorojami cheminėmis trąšomis. Atrodo, drabužiai pagaminti iš natūralių audinių, o vaikas turi sunkią alergiją.
Ekologiškas audinys yra visiškai natūralus. Jo gamybą stebi atitinkami specialistai. Pagrindinis tikslas gaminant šį audinį – išlaikyti jo natūralumą. Pavyzdžiui, biovilna gaunama tik iš specialiai atrinktų avių. Ekologų komanda atrenka avis nuo gimimo. Per visą laikotarpį kontroliuojamas jų racionas ir bendra būsena. Labai svarbu, kad avys gautų tik natūralų ėdalą ir augtų ekologiškai palankiomis sąlygomis. Ekologiška vilna apdorojama švelniai ir joje lieka 8–10 % lanolino – medžiagos, kuri vėliau gatavą drabužį apsaugo nuo užteršimo.