Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kultūra»Kokiu keliu eina šiuolaikinė nacionalinė dramaturgija?
Kultūra

Kokiu keliu eina šiuolaikinė nacionalinė dramaturgija?

ATNAUJINTA:1 rugsėjo, 2023Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Anksčiau nacionalinę dramaturgiją puošė tokie vardai kaip Juozas Grušas, Kazys Saja, Saulius Šaltenis ir Justinas Marcinkevičius. O nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje išryškėjo jauni dramaturgai – Marius Ivaškevičius, Sigitas Parulskis, Laura Sintija Černiauskaitė ir Gintaras Grajauskas. Tačiau vis tiek apgailestaujama, kad lietuviškoji dramaturgija gana vangokai statoma šalies teatruose.

Kodėl Lietuvos teatrų repertuare labai mažai nacionalinės dramaturgijos?

Kaip rodo kitų šalių teatrų praktika, nacionalinė dramaturgija plačiau naudojama tada, kai teatrai bendradarbiauja su konkrečiai pasirinktais dramaturgais. Pavyzdžiui, Suomijos teatruose daugiau nei du trečdalius pastatymų sudaro suomiškos pjesės, nes jų režisieriai dramaturgus patys užsiaugina. Į tą pusę jau esama poslinkių ir Lietuvoje. Gintaras Grajauskas sėkmingai bendradarbiauja su Klaipėdos dramos teatru. Tačiau situaciją Lietuvoje vertinant plačiau, tokio bendro veikimo su dramaturgais vis dar trūksta.

Kokių esama išimčių Lietuvos profesionaliajame ir mėgėjų teatre?

Pažvelgus į tai, kas dedasi šalies teatriniame gyvenime, paaiškėja, jog pasitaiko ir sveikintinų išimčių, bet kol kas retų, kai režisieriai patys tampa dramaturgais arba atvirkščiai. To pavyzdys – aktorius ir režisierius Aleksandras Špilevojus. Pastaruoju metu jis sėkmingai važinėja po Lietuvos miestus ir miestelius su šauniu, kupinu sveiko humoro spektakliu „Steponai, gazo“!, kuriame jis vaidina kartu su aktoriumi Laurynu Jurgeliu.

Atskiru fenomenu galima laikyti Skuodo kultūros centro Žemaičių teatrą, kuris jau gyvuoja 28 metus, o jam draminius kūrinius rašo ir pats juos stato šio teatro įkūrėjas dramaturgas ir režisierius Edmundas Untulis. Todėl šio kolektyvo sceninis veidas yra itin savotiškas, smarkiai išsiskiriantis iš kitų mėgėjų teatro kolektyvų.

Kokia yra pagrindinė dramaturgų užduotis?

Šiandienos dramaturgams svarbu nepramiegoti esamų aktualijų, jas gvildenant savo kūriniuose nevengti problemų aštrinimo per veiksmą ir turinį. Tačiau negalima pamiršti ir to, kad dramos meno paskirtis yra žiūrovams suteikti katarsio išgyvenimo malonumą, kuris padeda apsivalyti dvasiškai ir paskui pajusti vidinę ramybę. Vaidinimas turi vienokiu ar kitokiu būdu sujaudinti, nes nieko nėra baisesnio teatro mene, kaip abejingumas ir nuobodulys. Savo požiūrį į dabartinę nacionalinę dramaturgiją ir tai, ko iš jos norėtumėte, galite pateikti portale https://pickvibe.lt/.

Partnerio turinys

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisTarp „namo“ ir „namų“: kas sukuria namų jaukumą?
Kitas straipsnis Sėklų daiginimo gidas pradedantiesiems

Susiję straipsniai

Parodoje „Kas lieka delne“ – butelių choras, ironiški hibridai ir krytis į bedugnę

13 kovo, 2026

Pernai Lietuvos muziejuose apsilankė rekordinis lankytojų skaičius – daugiau kaip 6 milijonai

9 kovo, 2026

Paaiškėjo „Metų knygos rinkimų 2025“ nominantai: laimėtojus rinks skaitytojai

27 vasario, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.