Individualių gyvenamųjų namų architektūra ir įrengimas nuolat kinta. Kaimo trobeles su stačiamalkėmis krosnimis keitė kelių šimtų kvadratinių metrų ploto mūrinės pilys su malkiniais šildymo katilais. Tačiau, matydami šiandieninius namus ir tendencijas, ekspertai teigia, jog ateities lietuvio namas bus nedidelis, minimalistinio dizaino, tačiau išmanus ir funkcionalus.
„Šiuolaikiškas namas – tai visų pirma architektūra, kurios stilių lemia gyvenvietės kontekstas arba individualus užsakovo pasirinkimas. Jei namo architektūra yra klasikinio stiliaus – aukštos patalpos, erdvios laiptinės, – klasikinis puošnus interjeras tinkamas. Bet kai moderniame, mažame name bandoma sukurti pseudoklasikinį stilių – tai kičas, – sako interjero dizaineris Vytautas Gurevičius.
Vis dėlto specialistai kasmet pastebi, kad naujakuriai, jaunos šeimos mieliau statosi mažesnius, minimalistinio stiliaus namus užmiestyje nei pilis, prie kurių buvo priprasta sovietiniais metais.
„Interjero tendencijos Lietuvoje yra tokios, kaip ir tarptautinės mados. Šiuo metu nebemadinga sienas kalti plastikinėmis dailylentėmis ar primityviais blizgančiais tapetais, bet sienų apdaila tapetuojant ar suteikiant sienai tam tikras faktūras išlieka madinga. Vis dėlto Lietuvoje vis labiau populiarėja mūsų mentalitetui artimiausias racionalus skandinaviškas stilius“, – teigia interjero dizaineris.
Vis dėlto ateityje pasikeis ne tik namo dydis ar interjeras, bet ir pats namas. Po kelerių metų namuose bus integruojama vis daugiau technologinių naujovių, kurios sukurs aukštesnį komforto lygį jo gyventojams.
„Pirma automatika namuose atsirado, kai pabrango energijos ištekliai, visi suprato, kad jie nėra begaliniai ir kad reikia taupyti. Kai automatika padėjo suvaldyti esminius dalykus – šildymą, vėdinimą ir šviesą, – atsirado kiti poreikiai, labiau susiję ne tiek su ekonomija, kiek su komfortu ir patogiu visų sistemų valdymu: multimedijos, apsaugos sistemos ir kitos“, – teigia išmaniųjų namų sistemas diegiančios bendrovės atstovas Tomas Stemplys.
Jo teigimu, išmaniųjų namų sistemų paklausa pastaraisiais metais kasmet auga dešimtimis procentų. Tai lėmė ir vis didesnę tokių sistemų pasiūlą – nuo „pasidaryk pats“ tipo sistemų iki profesionalių aukšto standarto sistemų.
Vis dėlto, eksperto teigimu, sunku prognozuoti, kaip pažengs ir kokiu keliu vystysis išmaniųjų namų technologijos. Pavyzdžiui, visame pasaulyje ekspertai jau kelerius metus kalba apie šaldytuvą, kuris pats užsako trūkstamus produktus. Tačiau visuomet išlieka klausimas, ar tokia inovacija prigis pasaulyje, ypač Lietuvoje.
„Pagrindinis modernaus naujakurio noras, tikėtina, bus kiek įmanoma paprastesnis visų išmaniojo namo sistemų valdymas. Naudojant daviklius sistemos turės pačios prisitaikyti prie gyventojo, stebėdamos jo gyvenimo ritmą ir net nuspėdamos šeimos veiksmus ir poreikius. Sistemos valdymas bus labai paprastas – tiesiog bendraujant su sistema balsu“, – prognozuoja T. Stemplys.
Jis priduria, kad šioje srityje Lietuva anaiptol nėra atsilikusi. Lietuvoje jau yra ir privačių namų, ir biuro pastatų, kurie turi labai aukšto lygio išmaniojo namo sistemas, o šalyje šiuo metu prieinamos visos technologijos ir yra jas diegti gebančių specialistų.