Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kultūra»„Anykščių šilelis“ suskambės ispaniškai
Kultūra

„Anykščių šilelis“ suskambės ispaniškai

Komentarų: 14 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

„¡Montes baldíos, valles despoblados! / ¿Quién cree en vuestra belleza de antaño? / ¿Qué de esa vuestra grandeza se hizo? / ¿Qué de ese viento y su suave zumbido, / cuando las blancas hojas susurraban / y añosos pinos crujiendo oscilaban?“ – taip ispaniškai skamba pačios pirmosios Antano Baranausko romantinės poemos „Anykščių šilelis“ eilutės. Šį lietuvių literatūros klasika tapusį kūrinį VU Užsienio kalbų instituto (UKI) docentės Carmen Caro Dugo dėka jau galės skaityti ir ispanai. Prieš porą metų vertėja ispanams atvėrė Kristijono Donelaičio „Metus“.

Tuštumą užpildė naujas iššūkis

„Jutau poreikį užpildyti tuštumą, kuri buvo atsiradusi po K. Donelaičio „Metų“. Šį kūrinį verčiau ketverius metus. Apie jį daug kalbėjau Ispanijoje ir Lietuvoje, tad susigyvenau su tekstu bei pačiu vertimo procesu. Šią būseną palyginčiau su geros knygos skaitymu – visuomet būna gaila tokią užbaigti, norisi dar gyventi tekstu ir nesiimti nieko naujo. Iš karto nepasiryžau versti Antano Baranausko poemos, bet paskui ji greitai užpildė po „Metų“ likusią tuštumą“, – pasakoja doc. C. Caro Dugo.

Paradoksalu, kad apie žymiąją A. Baranausko poemą vertėja kalbėjo per pirmąjį savo lietuvių kalbos egzaminą. Tačiau tada nė neįtarė, kad po daug metų imsis „Anykščių šilelio“ vertimo.

Pašnekovė prisipažįsta vis pagalvodavusi apie galimybę išversti šią poemą, nes ji esą būtų natūralus K. Donelaičio „Metų“ tęsinys – kas išverčia pastarąjį, paskui neretai imasi A. Baranausko. Priimti šį iššūkį praėjusių metų pavasarį paskatino A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorius Antanas Verbickas.

„Versti pradėjau vasarą. Tai dariau gamtoje. Man tada buvo didelis malonumas padirbėti su „Anykščių šileliu“. Apskritai daug lengviau versti kūrinį, kai nespaudžia kiti darbai, nes tam reikia susikaupti“, – prisimena UKI docentė. Ji nelengvai priprato prie naujos ritmikos, rimo. Tačiau vis dėlto sunkiausia buvo padėti tašką, nes viskas tekste vertėjai pasidarė be galo įdomu, taigi norėjosi jį tobulinti iki begalybės.

Kad vertėjas netaptų išdaviku…

Pasak doc. C. Caro Dugo, su verčiamu kūriniu reikia „draugauti“. Be to, jis vertėjui turi patikti, nes tada yra daugiau galimybių teksto neišduoti ir netapti traduttore, traditore (liet. vertėjas, išdavikas).

„Gamtos aprašymai, personifikacijos, vaizdiniai ir jų vertimo procesas man padėjo geriau suprasti vertėjo amatą. Kiekvienas grybas, medis ar krūmas tekste sugula į vientisą spalvingą paveikslą. Kiekvieno paukštelio čiulbėjimas, lapelio šlamėjimas sudaro sutartinę. Visokie kvapai tarsi susitarę susibėga į kvepalų mišinį, atskiros šakos suaudžia stogą ir prieglaudą. Kiekvienas žodelis, kiekvienas garselis prisideda prie teksto visumos, taip sukurdamas koncertą. Bet tai ne biologijos enciklopedija, o gyvas tekstas su muzikiniu fonu, kaip apibūdino vertimą perskaitęs kolega iš Valensijos universiteto“, – įspūdžiais dalijasi UKI dėstanti ispanė.

Jos teigimu, poetinis tekstas padeda prisijaukinti kalbą, o vertimas leidžia atsirasti glaudesniam ryšiui su pačia kalba. Doc. C. Caro Dugo prisipažįsta, kad nors jau daug metų šneka lietuviškai, tačiau kartais negali atsikratyti jausmo, tarsi ne ji pati kalba, o tik ką nors pamėgdžioja.

Ar ispanų literatūroje galėtume aptikti panašios tematikos kūrinį? Pašnekovė atsako, kad ispanai turi nemažai poezijos knygų, kuriose gamta aprašoma, personifikuojama, tačiau neatsimena jokio kūrinio, kuriame būtų taip vaizdingai perteiktas gamtos grožis ir žmogaus santykiai su ja, meilė ir dėkingumas jai. Vertėja pasvarsto, kad gal tai būdinga mūsų tautiečiams, nes „dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino“.

Nors ispanams „Anykščių šilelio“ dar teks palaukti, kai kurie vertėjos tautiečiai jau skaitė poemos rankraštį: „Vienas profesorius iš Valensijos universiteto gražiai atsiliepė apie kūrinį. Anot jo, tekstas muzikalus ir labai turtingas. Šis profesorius taip pat išsitarė, kad perskaičius poemą užliejo didelė ramuma. Tada jis pajuto, kad rojus tikrai egzistuoja! Man beliko tik nusišypsoti…“

Balandžio 27 d. 16.30 val. VU Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje vyks „Anykščių šilelio“ skaitymai lietuvių ir ispanų kalbomis. Renginyje dalyvaus Ispanijos Karalystės ambasadorius Emilio Fernández-Castaño, aktorė Dalia Michelevičiūtė, vertėja doc. C. Caro Dugo. „Anykščių šilelis“ įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip daugiausia vertimų sulaukęs lietuvių literatūros poetinis tekstas.

Agnė Grinevičiūtė,  http://naujienos.vu.lt

E. Kurausko nuotrauka

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKinija atveria duris Lietuvos menininkams ir žada daugiau turistų
Kitas straipsnis Koks ateityje bus tipinis lietuviškas namas?

Susiję straipsniai

Kaunietiški akcentai naujame Aldonos Tüür romane „Baseinas“

8 birželio, 2026

Upė, kuri pasakoja: į Santakos parką grįžta žemės meno pleneras

22 gegužės, 2026

Kaune startuoja „Galerija ant ratų“: meninei patirčiai atgis Šančių autobusų garažo fasadas

14 gegužės, 2026

Komentarų: 1

  1. vertimai on 17 rugpjūčio, 2017 09:59

    Smagu, kad pasiryžo tokį gražų kūrinį išversti ir leisti pasigrožėti juo savo tautiečiams. Manau, jog tokiems vertimams reikalingas itin stiprus abiejų kalbų mokėjimas bei, kaip ji teigė, susigyvenimas su kūriniu.

    Reply
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.