Sveikas gyvenimo būdas, ypač įvairūs sveikos mitybos receptai, vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Žmonės planuodami savo mitybos racioną vis dažniau susimąsto ir pradeda atsižvelgti į tai, kas naudingiausia jų organizmui. Tačiau reikia pripažinti, jog mitybos įpročių keitimas kainuoja itin daug valios pastangų, tad nekeista, kad ir didžiausi sveikos gyvensenos entuziastai retkarčiais „suklumpa“ ir neatsispiria greitojo maisto teikiamiems malonumams. Iš pirmo žvilgsnio tai – menka nuodėmė, tačiau Lietuvos sporto universiteto docentas Ramutis Kairaitis perspėja: greitojo maisto gaminiuose esantys sukietintieji riebalai gali būti pražūtingi mūsų širdžiai.
Mirtinas pavojus širdies bei kraujotakos sistemai
Medicinos ekspertų teigimu, sukietintieji riebalai, kurių yra gausu greitajame maiste, margarine ir kai kuriuose konditerijos gaminiuose, yra vienas iš kenksmingiausių maisto komponentų. Įrodyta, jog, sukietintųjų riebalų vartojimą padidinus vos 2 proc., rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis išauga net iki 23 proc.
„Neigiamas šių riebalų poveikis susijęs su blogojo cholesterolio padidėjimu bei uždegiminių reakcijų organizme suaktyvėjimu. Tai padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, padidina vėžinių ligų tikimybę, – komentavo R. Kairaitis. – Taip pat šie riebalai neigiamai veikia kraujagyslių endotelio funkcijas, mažina kraujagyslių elastingumą ir ląstelių atsaką į insuliną.“
Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, jei dienos energijos kiekį, gaunamą iš sukietintųjų riebalų, pavyktų sumažinti nuo 2,1 iki 1,1 proc., kasmet galėtume išvengti net 72 000 mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų. Remiantis šiais skaičiais, JAV Maisto ir vaistų kontrolės administracija (FDA) jau nutarė – nuo 2018 metų sukietintųjų riebalų naudojimas bus uždraustas, o laipsniškas jų kiekio maisto produktuose mažinimas turi būti pradėtas nedelsiant.
Įvairūs sukietintųjų riebalų kiekio maisto gaminiuose ribojimai taip pat taikomi ir Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje bei Olandijoje.
Kaip sukietintieji riebalai atsirado maisto produktuose?
Augant maisto pramonei natūralių riebalų savybės nebetenkino gamintojų. Buvo pradėta modifikuoti riebalus taip, kad jie lėčiau gestų ir taptų lengviau naudojami gamyboje.
„Sukietintieji riebalai, dar vadinami hidrintais riebalais, atsirado modifikacijos proceso metu, kai skysti riebalai paverčiami kietais, – pasakojo R. Kairaitis. – Įvairūs aliejai turi daug nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios lemia tai, kad jie yra skysti. Hidrinant aliejų prie nesočiųjų riebalų rūgščių prijungiami vandenilio atomai ir taip gaunami kietieji riebalai.“
Sukietintieji riebalai, pasak R. Kairaičio, pramonėje turi daug pranašumų: lėčiau genda už gyvūninius riebalus, patogūs pakuoti bei vartoti konditeriniam kepimui. Tad ši technologija buvo sėkmingai įdiegta ir naudojama maisto pramonėje jau nuo 1903 metų.
Tiesa, eksperto teigimu, sukietintųjų riebalų galima rasti ir natūraliuose pieno produktuose: „Svieste bei kituose pieno produktuose kietųjų riebalų atsiranda natūraliu būdu – karvėms atrajojant žolę. Tačiau šie riebalai nėra žalingi.“
Kaip apsisaugoti nuo pražūtingo sukietintųjų riebalų poveikio?
Deja, vienintelis būdas apsisaugoti nuo žalingo šių riebalų poveikio, pasak eksperto, yra jų kiekio ribojimas arba visiškas atsisakymas. Maisto produktai, kuriuose yra kietųjų riebalų, dažnai žymimi užrašu „hydrogenated“ arba „partially hydrogenated“, tad vertėtų atidžiai skaityti etiketes ir vengti tokių gaminių.
„Taip pat derėtų to paties aliejaus nevartoti kepimui kelis kartus: kietieji riebalai gali susidaryti ir tada, kai kepimui skirtas aliejus naudojamas pakartotinai“, – perspėjo R. Kairaitis.