Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis vyraujant nepalankioms teršalų sklaidai sąlygoms (sausi orai, pietų krypties vėjas), aplinkos ore padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vidutinė paros kietųjų dalelių KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) koncentracija viršijo ribą. Oro užterštumo padidėjimą galėjo lemti įvairių vietinių šildymo šaltinių (daugiausia šiluminės energijos gamybos įrenginių – katilinių, individualių namų šildymo krosnių, ypač deginančių kietąjį kurą) keliama tarša.
Poveikis – nuo dirginimo iki širdies smūgio
Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra pagrindinė miestų aplinkos oro kokybės problema. Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kuriame gali būti įvairių komponentų: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai perspėja, kad kietosios dalelės, priklausomai nuo koncentracijos, gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl to gali paūmėti lėtinės kvėpavimo takų ligos (ypač bronchinė astma, obstrukcinis bronchitas ir kt.). Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų – apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), lėtinės obstrukcinės plaučių ligos – paūmėjimo priežastimi. Dėl jų gali susilpnėti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla (ištikti širdies smūgis).
Kaip apsisaugoti nuo oro taršos?
Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui.
Padidėjus aplinkos oro taršai, visuomenės sveikatos administratoriai pataria gyventojams riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpoms vėdinti naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami automobiliais sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiais, eidami pasivaikščioti, ypač su mažais vaikais, venkite intensyvaus eismo gatvių.
Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.
Kaip sumažinti išmetamų kenksmingų teršalų kiekį?
Aplinkos oro kokybė labai dažnai pablogėja atėjus žiemai ir atšalus orams, kai prasideda šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse. Į orą išmetamų teršalų pagausėja ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų ir židinių, kai patalpoms šildyti naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos).
Gyventojams primename, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.
Siekdami sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį, pirmiausia įsitikinkite, kad jūsų šildymo įranga eksploatuojama tinkamai, o naudojamas kuras yra švarus ir sausas. Drėgnas kuras, pavyzdžiui, neišdžiūvusi mediena, dega mažesnėje temperatūroje, todėl didėja išmetamųjų teršalų (dioksinų, anglies monoksido, anglies dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų ir kt.) emisijos. Kaip buvo minėta, užteršto kuro (pavyzdžiui, impregnuotos, dažytos medienos), atliekų deginimas taip pat sukelia didesnes nei įprasta kenksmingų žmogaus sveikatai degimo produktų emisijas. Todėl gyventojai turėtų nedeginti savo krosnyse atliekų, nes nuo to priklauso mūsų ir mūsų vaikų sveikata.
Prisiminkite, kad pagrindinės tinkamos kietojo kuro rūšys yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.
Sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį taip pat galima naudojant ne tokias taršias kuro rūšis, pavyzdžiui, dujas arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminę energiją) arba prisijungus prie centralizuotų šilumos tinklų.
Šiais metais šildymo sezonas jau prasidėjo. Todėl būkime sąmoningi ir atidesni kūrendami krosnis, katilus, židinius. Rūpinkimės savo ir savo artimųjų sveikata.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus inf.