Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikoje dirbantys onkologai kasmet diagnozuoja naujų vėžio atvejų. Per praėjusius metus klastingos ligos diagnozę išgirdo apie 600 šiauliečių. Konsultacijų poliklinikos vedėja Judita Filipauskienė spaudos konferencijoje, skirtoje Pasaulinei kovos su vėžiu dienai, kalbėjo apie tai, jog yra didelė tikimybė pasveikti, kai liga diagnozuojama ankstyvos stadijos. Apie tai kalbėjo ir Onkologijos klinikoje gydomos pacientės.
Reikia kalbėti apie vėžį
Onkologijos klinikos palatose nestinga pacientų. Kovą su sunkia liga laiminti Renata (vardas pakeistas) sako, jog būtina kuo daugiau kalbėti apie onkologines ligas, nes vėžys yra kaip rykštė, paliečianti vis daugiau žmonių. „Kai nekalbi, tai niekas tarsi ir nežino. O reikia, kad žinotų, kad tikrintųsi, kad pas gydytojus eitų. Būtinai reikalinga informacija“, – kalba moteris, sveikstanti po vėlyvesnėje stadijoje diagnozuotos ligos.
Šis atvejis daugeliui suprantamas, nes pas mus įprasta ateiti pas gydytoją, kai jau visai blogai. Tad ir Renata nusprendė pasitikrinti pagal vėžio profilaktikos programą, kai jau buvę visai blogai: buvo ištinusi koja, nebelaikė šlapimo. „Įtariau pati, kad gali būti vėžys, ir maniau, kad jau po laiko, kad jau viskas, artėja pabaiga. Bet kreipiausi į gydytojus ir viskas pasikeitė – gydausi“, – sėkmingu sveikimu džiaugiasi moteris.
Tuo, kad apie onkologines ligas reikia daugiau informacijos, neabejoja ir prieš metus krūties vėžio diagnozę išgirdusi Rasa. Moteris įsitikinusi, jog dėl šios ligos baimių yra labai daug.
„Aš ir pati, kai supratau, kad man kažkas negerai, ne iš karto nuėjau pas gydytoją. Vis lauki, vis kažko tikiesi, kad viskas savaime praeis“, – prisiminė moteris ligos pradžią, kurią susiejo su anksčiau persirgtu mastitu. Tad ir dabar manydama, kad ta pati liga atsikartojo, laukė, kol pagerės ar net praeis.
O kreiptis į medikus, dabar kalba moteris, reikia kuo greičiau. „Gydytojai puikūs, visada supranta, atjaučia ir, svarbiausia, matyti gydymo rezultatas. Dabar jau sėkmingai sveikstu, viskas bus gerai“, – neabejoja Rasa, kurios giminėje nebuvo sergančių vėžiu, tad ir ji ligos iš nieko negalėjo paveldėti.
Sveika gyvensena – puiki apsauga
Pasaulinė kovos su vėžiu diena skirta atkreipti dėmesiui į vėžio profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, į neužkrečiamųjų ligų prevenciją, fizinio aktyvumo ir sveiko gyvenimo būdo įtaką, užkertant kelią pavojų žmogaus gyvybei keliančioms onkologinėms ligoms.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikos gydytoja onkologė Judita Filipauskienė spaudos konferencijoje patikino, jog mityba, judėjimas bei gyvenimas be žalingų įpročių – puiki onkologinių ligų profilaktika.
Pasak onkologės, sveikos gyvensenos, sveikos mitybos principai gali apsaugoti nuo onkologinės ligos. Tačiau nėra tokio produkto, kurį galėtume valgyti ir apsisaugoti. Gydytoja pataria, kad mūsų mityboje būtų kuo daug daržovių, daugiau skaidulinio maisto ir kuo mažiau konservuoto, sūdyto, rūkyto maisto. Pasak J. Filipauskienės, labai svarbu neturėti antsvorio. Esant antsvoriui, blogėja imunitetas, ypač didelė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu.
Įrodyta, kad onkologinių ligų profilaktikai turi reikšmės pakankamai aktyvus gyvenimas: judėjimas, mankštos ir pakankamas skysčių vartojimas.
Profilaktinės programos
Profilaktinėmis vėžio programomis, finansuojamomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, gali naudotis kiekvienas šalies gyventojas. Nors valstybė skiria didžiulį dėmesį ir didžiulius pinigus profilaktikos programoms, o jose dalyvaujant galima onkologinę ligą anksti diagnozuoti ir išgydyti, tačiau profilaktikos programos dar nėra populiarios. Gydytoja J. Filipauskienė pastebi, kad jose dalyvauja tikrai nedidelė dalis gyventojų. Kol kas profilaktinėse programose dalyvauja vos 20 proc. šalies gyventojų.
„Ankstyvos stadijos vėžys yra išgydomas, o uždelsta liga gydoma labai sunkiai arba visai nebeįveikiama. Jei mes nesitikrinsime ir gyvensime su baime, vėžys nuo to tik vešės“, – sako patyrusi gydytoja.
Nuo 2004 metų pradėta taikyti moterų gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa. Ji skirta moterims nuo 25 iki 49 metų. Kas trejus metus imamas gimdos kaklelio tepinėlis ir tikrinamas citologiškai. Nors dėl šios programos pastebimai gerėja sergančiųjų išgyvenamumas, mažėja užleistų ligos atvejų skaičius, tačiau moterys dar labai vangiai tikrinasi, nepasirūpina savimi.
Krūties vėžio profilaktikos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Kas dvejus metus atliekamas krūtų vėžio mamografinis tyrimas. Per 2016 metus Onkologijos klinikoje 9110 moterų atliktos mamogramos dėl krūties vėžio profilaktikos.
Trečioji programa yra prostatos vėžio profilaktikos programa, skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų. Programos dalyviams imamas tyrimas ir tiriamas prostatos specifinis antigenas. Jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, tai profilaktikos programa pradedama anksčiau – nuo 45 metų.
Paskutinė, nuo 2009 metų veikianti programa – storosios žarnos vėžio profilaktikos programa. Joje gali dalyvauti ir vyrai, ir moterys nuo 50 iki 74 metų. Šio tyrimo metu atliekamas išmatų tyrimas.
Dėl visų profilaktinių programų reikia kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau tie, kurie nepatenka į amžiaus grupes, bet turi baimių, įtarimų dėl sveikatos, turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris ir atliks reikiamus tyrimus, įvertins jūsų sveikatos būklę ir nusiųs pas specialistą. Gydytojai pataria neignoruoti savo simptomų ir pasinaudoti galimybe išsitirti sveikatą nemokamai.
Išgyvena dauguma
Kyla klausimas, ar gali nors vienas žmogus pasaulyje būti ramus ir drąsiai pasakyti: „Aš nesirgsiu, nes niekas giminėje nėra iki šiol sirgęs vėžiu.“ Onkologė J. Filipauskienė į šį klausimą atsako neigiamai.
„Manau, kad ne. Nė vienas žmogus tokių garantijų neturi“, – teigia medikė. Mūsų organizme nuolat vyksta mutacijos. Mūsų imuninė sistema atmeta tas pakitusias ląsteles, bet tam tikromis sąlygomis, sutrikus imuninei sistemai, jos neatpažįstamos ir pradeda daugintis. Vėžinis procesas yra lėtinis – vėžys niekada neatsiranda staiga. Kol kas nėra tokių metodų, leidžiančių sustabdyti vėžinių ląstelių atsiradimą ar vystymąsi. Galima nustatyti ankstyvą vėžį, bet tokio tyrimo, kuris parodytų, ar žmogus gali kada nors susirgti vėžiu, nėra.
Tačiau diagnozavus ligą laiku, dažnas išgyvena ne vieną dešimtmetį. Ankstyvosios stadijos vėžys išgydomas 90 proc. Lietuvoje yra išgijusių per 19 tūkstančių žmonių, kuriems buvo diagnozuotas vėžys.
„Aš ligoninėje dirbu 23 metus. Turiu tokių pacientų, kurie darbo pradžioje jau buvo išgydyti, pasveiko ir dabar gyvena. Yra gyvenančių 30 metų ir daugiau, nors tada gydymo galimybės dar buvo menkesnės“, – sako J. Filipauskienė.
Šiuo metu Šiauliuose yra 2900 ligoniai, kurie įveikė ligą, nors toliau yra stebimi, gydomi.
Profesionali medikų pagalba teikiama ir tiems ligoniams, kuriems jau nėra vilčių pasveikti. Tai – paliatyvioji pagalba. Pasak J. Filipauskienės, daugumoje šalių didžiulis dėmesys skiriamas sunkiai sergančiam ligoniui iki gyvenimo pabaigos, o pas mus ši pagalba tarsi buvo užribyje. Džiugu, kad ši pagalba gana sparčiai vystosi ir Lietuvoje, Šiauliuose. Paliatyvioji pagalba buvo teikiama slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse. Šiauliuose jau antrus metus savo veiklą plečia paliatyviosios pagalbos centras. Pacientams, kuriems jau nebetaikomi specifiniai gydymo metodai, teikiama ambulatorinė pagalba namuose. Sunkiai sergančiam žmogui labai svarbu neprarasti ryšio su savo šeima ir artimaisiais, būti savo namų aplinkoje. Paliatyvioji pagalba apima tiek socialinę, psichologinę, dvasinę, kineziterapinę, tiek medicininę pagalbą siekiant palengvinti ligos pasekmes ligoniui ir visai šeimai.
Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikos vedėja, onkologė Judita Filipauskienė sako, jog nė vienas žmogus neturi garantijų, jog nesusirgs vėžiu, ir ragina kuo aktyviau dalyvauti onkologinių ligų profilaktikos programose.
Zita KATKIENĖ, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė