Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria inovatyvų skraidymo aparatą – sraigtasparnio ir įprastinio drono (kvadrokopterio) hibridą, kurį pavadino elektrokopteriu. „Išnaudojant vieno ir kito gerąsias savybes ir eliminavus blogąsias, šis hibridas turėtų būti pranašesnis tiek už sraigtasparnį, tiek už droną“, – tikina vienas iš išradimo autorių, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) docentas Darijus Pagodinas.
Jau yra pateikta paraiška gauti elektrokopterio idėjos tarptautinį patentą. Prie inovatyvaus skraidymo aparato kūrimo prisideda ir KTU EEF profesorius Vytautas Dumbrava bei to paties fakulteto studentų komanda, aktyviai dirbanti kuriant naujojo skraidymo aparato konstrukciją, padedanti įgyvendinti elektronikos sprendimus.
„Šiuo metu darome šio skraidančio aparato prototipą, turime visas detales. Tikimės, kad dar šiemet pademonstruosime pirmąjį elektrokopterio skrydį. Jis turėtų būti labai įdomus – pasaulyje kol kas nėra tekę matyti realizuoto tokio skraidymo aparato, – teigia D. Pagodinas. – Dėl to iš anksto patentavome pačią idėją ir skrydžio principą, o dabar tai įgyvendiname praktiškai.“
Bepilotis hibridas – kroviniams pergabenti
Naujojo bepiločio hibrido pagrindinė funkcija – skristi, ją būtų galima išnaudoti, pavyzdžiui, kroviniams pergabenti. „Tai – vertikalios traukos skraidymo aparatas, kuris kaip sraigtasparnis ar dronas gali vertikaliai pakilti ir skristi, o tada vertikaliai nusileisti“, – sako D. Pagodinas.
Įdomu tai, kad aparato valdymui būtų adaptuota jau sukurta ir gerai išvystyta paprasto drono elektronika. „Nereikia nieko naujo kurti, tik pakoreguoti esamus valdymo algoritmus. Keliamoji jėga būtų sukuriama efektyviau, nes naudojami didesnio skersmens sraigtai. Visi, susipažinę su šia idėja, didelių pastabų iki šiol neišsakė, o mes sparčiai judame į priekį ją vystydami“, – tikina KTU EEF docentas.
Kuriant elektrokopterį bus išnaudojama sraigtasparnio sukuriama efektyvi keliamoji jėga, taip pat įdiegiamos gerosios kvadrokopterio valdymo, grindžiamo elektroniniu-elektriniu principu, savybės. O bloguosius bruožus, tokius kaip sraigtasparnio sudėtingas, brangus ir daug aptarnavimo reikalaujantis mechaninio valdymo principas bei kvadrokopterio santykinai mažų skersmenų oro sraigtų neefektyviai sukuriama vertikalioji trauka, bus stengiamasi eliminuoti. „Tai padarius, naujasis hibridas turėtų būti pranašesnis tiek už sraigtasparnį savo valdymo principu, tiek už droną vertikalios traukos sukūrimo efektyvumo prasme“, – teigia D. Pagodinas.
Potenciali ateities miesto transporto dalis
KTU EEF docentas pastebi, kad susidomėjimas aviacija Lietuvoje ir visame pasaulyje auga, nes žmonėms atsiranda vis daugiau galimybių skristi. Be to, sparčiai vystosi visai nauja lėktuvų kategorija – plečiasi ultralengvųjų lėktuvų rinka, atsiranda daug naujų gamintojų.
„Nors norint skraidyti su jais reikalinga licencija, tačiau čia licencijavimo sistema palyginti paprasta: paprastesnis mokymo procesas, mažesni sveikatos reikalavimai, dėl to tai yra patrauklu. Žinoma, lėktuvai ten mažesni nei triviečiai, dažniausiai vienviečiai ar dviviečiai, bet tam, kas nori savo malonumui laisvalaikiu paskraidyti ar greitai nuskristi iš vieno tašką į kitą, to visiškai užtenka. Pasaulyje ši aviacijos sritis labai sparčiai plečiasi“, – sako D. Pagodinas.
Jis svarsto, kad tokio aparato principu vėliau galėtų būti konstruojamas pilotuojamas vienpilotis ar dvipilotis skraidantis aparatas. „Tokiu skrydžio principu veikiantis skraidymo aparatas ateityje galėtų būti miesto transporto dalis. Žinoma, tai neįvyktų po dvejų ar trejų metų, žiūrime į tolesnę perspektyvą“, – tikina KTU EEF docentas.
Anot jo, megapoliuose atsiranda poreikis, ypač turtingiems žmonėms, greitai, aplenkiant miesto automobilių transporto kamščius, pasiekti kitame miesto gale esantį tašką ir jie ieško visokių galimybių, kaip tai padaryti. „Panašus skraidymo aparatas, kurio mažos galios prototipą mes dabar kuriame, ateityje galėtų pasitarnauti tokiam tikslui“, – sako D. Pagodinas.
Naujos idėjos reikalauja nuolatinio domėjimosi
KTU EEF docento teigimu, idėjos naujiems išradimams gimsta savaime – tačiau reikia apie tai daug galvoti. „Aš laisvalaikiu analizuoju įvairius skrydžio principus, taip pat galvoju apie tai, kaip juose pritaikyti elektroniką, kokios šiuolaikinės elektronikos, elektrotechnikos galimybės. Čia susijungia ir mano hobis, ir profesinė veikla, nes reikia abiejų sričių žinių“, – sako elektroniką ir elektros grandinių teoriją dėstantis D. Pagodinas, turintis ir piloto licenciją.
Pasak jo, svarbu nuolat viskuo domėtis ir turėti tikslą. Be to, reikalinga bendraminčių komanda ir palaikanti aplinka – visa tai pilotuojantis mokslininkas teigia randantis KTU Elektros ir elektronikos fakultete.
„Mano tikslas visada buvo skrydis, todėl ir galvoju, kaip įdomiau, inovatyviau realizuoti skrydžio idėją. Kartais minčių ateina visai netikėtai“, – priduria jis.