Vienoje iš Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratorijų sukurtas unikalus antibakterinis silikonas. Jo išradėjos doktorantė Aistė Lisauskaitė ir darbo vadovė prof. dr. Virginija Jankauskaitė tiki, kad naujasis kūrinys galės būti naudojamas tiek buityje, tiek ir medicinoje.
Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Medžiagų inžinerijos katedros doktorantė A. Lisauskaitė savo darbą pristatė praėjusių metų „Life Sciences Baltics“ konferencijoje. KTU atstovė pateko į geriausiųjų penketuką ir sulaukė nemažo susidomėjo iš užsienio profesionalų.
„Tai yra silikonas, pasižymintis antimikrobiniu poveikiu tiek gramteigiamoms, tiek gramneigiamoms bakterijų padermėms ir grybams. Jis yra orientuotas į visus žmones, bet kada galinčius susidurti su infekcijų keliamomis problemomis“, – apie savo naująjį išradimą sakė A. Lisauskaitė.
Antimikrobinis silikonas skirtas naudoti ligoninėse, sveikatos priežiūros centruose ir kitose su medicina susijusiose srityse.
„Naujasis produktas būtų pritaikomas kraujo, kvėpavimo ir šlapimo takų kateteriuose. Taip pat jį galima naudoti žarnose įterpiamuose vamzdeliuose, įvairiuose kištukuose ar implantuose. Jis plačiai pritaikomas ir buityje: namų apyvokos daiktuose, vaikų žaisluose, kituose reikmenyse, transporte, pakavimo ir medicinos srityje“, – pasakojo doktorantė.
Silikonai arba kateteriai, įmirkyti ar padengti sidabro junginiais, pasaulyje nebėra naujovė. Jie turi panašių savybių, bet antibakteriniame silikone taikoma nauja ir visiškai kitokia technologija, naudojamos skirtingos medžiagos. Kol kas šiam produktui analogų pasaulyje nėra.
A. Lisauskaitės ir V. Jankauskaitės kuriamo antibakterinio silikono gamybai prireikė 4 metų.
„Smalsuolius domino pati idėja ir jos komercinimas. Turiu daug minčių ir tikiuosi ateityje ne tik jas išplėtoti, bet ir pristatyti konkurencingus bei pažangius produktus“, – sakė A. Lisauskaitė.
Aiškias komercinimo perspektyvas įžvelgia ir KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro šią sritį koordinuojančio technologijų perdavimo projekto vadovas Paulius Kozlovas.
„Šiandien mes aiškiai matome, kad įmonės vis labiau domisi inovatyviais sprendimais. Aistės kuriamas produktas turi plačias taikymo galimybes, šiuo metu jau yra pateikta Europos patento paraiška. Turėdami patentą galėsime drąsiai kalbėtis su potencialiais investuotojais, nes teisės į išradimą bus saugomos. Aiškiai įžvelgiame perspektyvas tarptautinėse rinkose ir galimybę pritraukti užsienio investicijų į Lietuvą“, – aiškina P. Kozlovas.
Kol kas doktorantė ketina sutelkti dėmesį į disertacijos rašymą ir dalyvavimą tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose.
Teksto autorė Jurga Jarusevičienė