Spalio 31 dieną Kauno technologijos universitete (KTU) pirmą kartą Lietuvoje prasidėjo masinis atviras internetinis kursas „Informacinės technologijos“. Pasaulyje itin populiarus nuotolinio mokymosi būdas skirtas visiems norintiesiems leisti prisiliesti prie aukštojo mokslo.
Universiteto žinios – nemokamai
Pasaulyje plačiai žinomas anglišku sutrumpinimu MOOC („Massive Open Online Course“) Lietuvoje masinis atviras internetinis kursas sutrumpintai vadinamas MAIK. KTU 48 mokymosi valandų ir 6 savaites truksiantis kursas lietuvių kalba – pirmasis toks šalyje. Prisijungti prie nuotolinio mokymo kurso galima adresu http://open.ktu.lt.
Pagrindinis MAIK tikslas – suteikti visiems žmonėms prieigą prie aukštojo mokslo ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Šie kursai pasaulyje itin vertinami dėl kokybės, mat juos teikia aukštosios mokyklos, ir daug mažesnės kainos nei tradicinio aukštojo mokslo kainos.
KTU siūlomi kursai nemokami, o kursuose virtualiai lankytis gali visi: tiek studentai, tiek senjorai, norintys įgyti informacinių technologijų srities žinių ar jas praplėsti.
Paskaitoje – iki 100 tūkst. studentų
Šį naujovišką ir itin populiarėjantį mokymosi būdą KTU inicijavusi Informatikos fakulteto docentė dr. Danguolė Rutkauskienė pabrėžia, kad tokiame kurse vienu metu mokymosi patirtimi gali dalytis net 100 tūkst. studentų.
Daug metų elektroninio mokymosi srityje dirbanti mokslininkė tvirtino, kad kelias MAIK kursų link buvo nelengvas: besirengiant kursui, reikėjo dalyvauti ne viename svarbiame projekte, o pats kurso kūrimas užtruko gana ilgai, mat reikėjo pasirengti ne tik metodiškai, bet ir technologiškai.
„MAIK kursuose studentai ne tik gauna prieigą prie medžiagos, bet ir realiu laiku susitinka su dėstytojais. Šie kursai yra panašūs į tradicinius mokomuosius kursus, tik jų klausytojai negauna universitetuose įprastų akademinių kreditų“, – skirtumus vardijo D. Rutkauskienė.
Mokslininkės teigimu, tai, kad kursai vyks internete, naudojant įvairius atvirus švietimo išteklius, suteikia galimybę kurse dalyvauti naudojant ne tik įprastus, bet ir planšetinius kompiuterius ar išmaniuosius telefonus neišeinant iš savo kambario.
„Itin svarbu yra tai, kad masiniai atviri internetiniai kursai ir jų teikimo metodas suteikia galimybę mokytis ne tik Lietuvos universitetuose. Galima atrasti galimybių mokytis didžiausiuose JAV, Australijos ir kitų šalių universitetuose“, – sako D. Rutkauskienė.
Pirmieji žingsniai Lietuvoje – KTU
MAIK pagrįstas atvirų švietimo išteklių (AŠI) idėja, kitaip tariant, tai yra laisvai prieinama aukštojo mokslo medžiaga. AŠI judėjimas įgavo pagreitį 2001 m., atsiradus „Vikipedijos“ projektui ir Masačusetso technologijos institutui (MIT) įsteigus atvirųjų kursų programą, o pats terminas pirmą kartą pavartotas 2002 metais UNESCO forume „Atvirųjų kursų poveikis aukštajam mokslui besivystančiose šalyse“.
„AŠI vėliau tapo pasauliniu judėjimu, sujungusiu daugiau nei 120 įstaigų. Atsiradus įvairiems AŠI projektams, susikūrė iniciatyvinė MAIK teorijos vystymo grupė“, – apie nuotolinių kursų atsiradimo istoriją pasakoja KTU mokslininkė.
Pirmuosius žingsnius MAIK Lietuvoje žengė KTU prasidėjusiame tarptautiniame projekte „OpenupEd“. Projekte, skirtame MAIK judėjimo sklaidai, kaip vienas iš projekto dalyvių buvo įtrauktas ir KTU. Jame taip pat dirbo mokslininkai iš Turkijos, Italijos, Izraelio, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos, Olandijos, Ukrainos, Slovakijos.
„Pirmasis masinis internetinis kursas Lietuvoje „Project Management“ taip pat vyko KTU. Universiteto profesorės Vilmantės Kumpikaitės sukurtas kursas pradėtas praėjusių metų pavasarį ir sulaukė itin didelio pasisekimo“, – tvirtina D. Rutkauskienė.
Ji neabejoja, kad MAIK judėjimas plėsis, tobulės, nes vis daugiau aukštojo mokslo įstaigų prisijungs prie šios iniciatyvos ir teiks kursus.
Prisijungti prie nuotolinio mokymo kurso galima adresu http://open.ktu.lt
Kurso autoriai ir dėstytojai: KTU doc. dr. Jonas Čeponis ir doc. dr. Danguolė Rutkauskienė.
Virtualios aplinkos kuratorė – Daina Gudonienė, laboratorinių darbų kuratorius – doc. Tomas Blažauskas.
KTU


