Pradinis / Aktualijos / KTU profesorė Audronė Telešienė. Ko skurdo rizikos žemėlapis gali pamokyti nekilnojamojo turto mokesčių kūrėjus?

KTU profesorė Audronė Telešienė. Ko skurdo rizikos žemėlapis gali pamokyti nekilnojamojo turto mokesčių kūrėjus?

Viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms apie galimus nekilnojamojo turto mokesčius bei ekonominę recesiją artimiausią rudenį, verta pažvelgti į skurdo duomenis. Svarbus ne tik bendrasis skurdo rizikos lygis šalyje, bet ir tai, kaip skurdo rizika yra pasiskirsčiusi Lietuvos teritorijoje. Sprendimai, susiję su gyventojų pajamomis ir gyvenimo sąlygomis, nevienodai paveiks skirtingus Lietuvos regionus.

Audronė Telesienė

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. maždaug penktadalis Lietuvos gyventojų susidūrė su skurdo rizika. Skurdo rizikos lygis nekinta jau trejetą metų, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu.

Kur skurdo rizikos yra daugiausia ar mažiausiai?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, didžiausia su skurdo rizika susiduriančių gyventojų dalis yra Kalvarijos savivaldybėje (38,7 proc.), Kazlų Rūdos savivaldybėje (38,1 proc.), Šakių rajono savivaldybėje (35,2 proc.), Marijampolės savivaldybėje (33,7 proc.), Biržų rajono savivaldybėje (33,6 proc.), Vilkaviškio rajono savivaldybėje (32,3 proc.) bei Zarasų rajono savivaldybėje (31,2 proc.). Kalvarijos, Kazlų Rūdos bei Šakių rajono savivaldybėse COVID-19 pandemijos laikotarpiu skurdo rizikos lygis smarkiai išaugo.

Vilniaus miesto, Kretingos rajono, Kauno miesto, Telšių rajono bei Rietavo savivaldybės yra mažiausiai paveiktos skurdo rizikos. Čia skurdo rizikos lygis nesiekia nė 16 proc., o pandemijos metu išliko stabilus ar net mažėjo.

Skurdo rizikos klasteriai ir didžiųjų miestų efektas

Skurdo rizika nėra atsitiktinai pasiskirsčiusi Lietuvos teritorijoje. Priklausomai nuo gyventojų sudėties, pvz., amžiaus struktūros, užimtumo struktūros, ekonominių veiklų išsidėstymo šalyje ir kitų veiksnių, skurdo rizika yra linkusi telktis tam tikruose regionuose (žr. pav.).

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai vykdydami „Risk-Space“ projektą surinko statistinius duomenis, taikydami natūralių ribų metodą suskirstė teritorinius vienetus į penkias rizikos klases ir atliko erdvinę klasterių bei išimčių analizę.

KTU mokslininkų sudarytame žemėlapyje (žr. pav.) matome raudonus aukštų skurdo rizikos verčių klasterius bei žalius žemų skurdo rizikos verčių klasterius. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba, projektas „Rizikos suvokimo žemėlapiai Lietuvoje: erdvinė ir socio-psichologinė dimensijos“.

Aukšta skurdo rizika telkiasi pietiniuose bei šiaurės rytiniuose Lietuvos regionuose. Klasteriai parodo, kad skurdo rizikos mažinimas nėra vienos kurios nors savivaldybės jėgoms – siekiant efektyviai spręsti skurdo problemas reikalingas regioninis bendradarbiavimas ir strategija.

Kartu matyti išskirtinai teigiamas didžiųjų miestų efektas. Kauno ir Vilniaus dvimiesčio regionas, Klaipėdos išplėstinis regionas (apimantis ir Žemaitijos dalį) bei Šiaulių regionas pasižymi santykinai žemomis skurdo rizikos vertėmis. Šių miestų ar jų aplinkoje telkiamas ekonominis investicinis potencialas itin teigiamai atsiliepia namų ūkių gyvenimo sąlygoms.

Lietuvos skurdo rizikos profilis skiriasi nuo ES

„Eurostato“ duomenimis, Europos Sąjungoje 2020 m. 21,9 proc. gyventojų patyrė skurdo riziką, o Lietuvoje – 20,9 proc. Tad Lietuvoje skurdo rizikos lygis buvo žemesnis nei ES vidurkis.

Baltijos šalys ES kontekste išsiskiria tuo, kad skurdo rizika yra būdingesnė kaimams ir mažiems miesteliams, o ne didmiesčiams. Daugelyje vakarų ES kaimynių skurdo rizika būna aukščiausia didmiesčiuose. Lietuvos išskirtinumas ir tas, kad skurdo rizika būdingesnė vieno asmens namų ūkiams, gyvenantiems nedideliuose miesteliuose bei vyresniems nei 65 m. gyventojams.

Apibendrinant galima prognozuoti, kad mokestiniai pakeitimai, darbo užmokesčio kilimas ar ekonominė numatoma recesija neigiamai paveiks pietų ir šiaurės rytų kaimiškuosius regionus labiau nei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Šiaulių ekonominio poveikio zonoje esančias teritorijas.

Duomenys taip pat rodo, kad diskutuojant apie nekilnojamojo turto mokesčius labiausiai reikėtų atsižvelgti į pažeidžiamiausią, skurdo riziką jau dabar dažniausiai patiriančią gyventojų grupę – nedideliuose miesteliuose gyvenančius vienišus, vyresnio amžiaus gyventojus.

Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba, projektas „Rizikos suvokimo žemėlapiai Lietuvoje: erdvinė ir socio-psichologinė dimensijos“ (Sutarties Nr. S-MIP-19-28).

Prof. Audronė Telešienė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ narė

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top