Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) mokslininkai kuria priemones, kurios padėtų medikams greičiau atlikti tyrimus. Taikant šią naujovę, sutrumpėtų ilgos kankinančios valandos, kurias ligonis turi ištverti, laukdamas, kol paaiškės jo tyrimų rezultatai.
„Mūsų naudojama technologija padeda stebėti, kas vyksta antibiotikais ar kitomis antimikrobinėmis medžiagomis paveiktose ląstelėse. Įprastu būdu atliekami tyrimai užtrunka iki 10 valandų, o mūsų pasiūlyta technologija rezultatus leidžia pamatyti per pusvalandį“, – teigia dr. Tomas Tamulevičius, vadovaujantis su medikais bendradarbiaujančių KTU mokslininkų grupei.
Naujovė leistų mikrobiologams ir medikams sutaupyti brangaus laiko ir greičiau įvertinti ląstelių atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ir parinkti gydymą. Jau gauti pirmieji standartiniu ir naujuoju būdu atliktų tyrimų lyginimo rezultatai, kitas žingsnis – tyrimo pakartojimas patobulinta įranga.
KTU mokslininkų kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais sukurtos technologijos netrukus turėtų atrasti kelią į rinką.
„Panašūs prietaisai jau taikomi biotechnologijų pramonėje ir medicinos įstaigose, tačiau mūsų sukurtas metodas skiriasi: naudojame ne lazerį, o baltą poliarizuotą šviesą. Tai leidžia surinkti daugiau informacijos apie analizuojamoje terpėje vykstančius procesus“, – aiškina mokslininkas.
Pirmasis pasaulyje biologinis širdies stimuliatorius
Minėti tyrimai yra ne vienintelis sėkmingo bendradarbiavimo su medikais pavyzdys: KTU Medžiagų mokslo institutas prisideda prie pirmojo pasaulyje biologinio širdies stimuliatoriaus kūrimo. Kauniečių užduotis yra parinkti ir apibūdinti biologiškai suderinamas medžiagas ir, naudojant lazerines technologijas, jose suformuoti karkasus ląstelėms. Į šį „narvą“ patalpintos kamieninės ląstelės leistų atkurti širdies veiklą.
Jau yra atlikti preliminarūs biologinio suderinamumo su KTU mokslininkų suformuotais ląstelių karkasais bandymai. Jie bus tęsiami su specifinėmis kamieninėmis ląstelėmis, kol galiausiai prasidės tyrimai su gyvūnais – biologiniai stimuliatoriai bus implantuojami gyvūnui į širdį.
Naujos bendradarbiavimo su verslu galimybės
KTU Medžiagų mokslo institutas – vienas iš kelių universiteto mokslo centrų, įsikūrusių lapkričio 14 d. duris atversiančiame „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologinio verslo inkubatoriuje.
Instituto Paviršių ir plonasluoksnių darinių mokslo laboratorijos mokslo darbuotojas T. Tamulevičius įsitikinęs, jog KTU „Santakos“ slėnio unikali laboratorinė įranga ne tik leidžia plėtoti mokslinius tyrimus, bet ir atveria daugiau galimybių bendradarbiauti su verslu.
„Pavyzdžiui, naudodami naujausią įrangą, galime padidinti mėginių paviršiaus vaizdą iki milijono kartų, iki nanometrinių matmenų lygio. Toks metodas leidžia procento dešimtosios dalies tikslumu ištirti medžiagos sudėtį. Gretinant skirtingų tyrimų rezultatus galima paaiškinti, ar iš jos pagamintas daiktas bus patvarus ir pasižymės tinkamomis eksploatacinėmis savybėmis“, – aiškina T. Tamulevičius.
Mokslinis potencialas – vienoje vietoje
Mokslininko nuomone, KTU mokslo centrų sutelkimas į vieną vietą turės reikšmingos įtakos atliekamų tyrimų kokybei. „Skirtinguose institutuose esanti įranga leidžia atlikti įvairiapusius tyrimus. Šiandien KTU „Santakos“ slėnyje turime unikalią Lietuvoje aparatūrą, kuri yra prieinama kitų sričių mokslininkams. Jiems nebereikia ieškoti, kur atlikti tam tikrą dalį savo tyrimų. Taip galime daugiau sukurti viename universitete“, – įsitikinęs T. Tamulevičius.
KTU