Gausi akademinės bendruomenės ir kauniečių auditorija susirinko į kovo 30 dieną Kauno technologijos universiteto (KTU) Kultūros centre surengtą susitikimą su išskirtine asmenybe – Ruandoje (Afrika) jau 37 metus misionierišką misiją atliekančiu kunigu Hermanu Jonu Šulcu. Dvasininką į universitetą pakvietė KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas (MGMF).
Susitikimas prasidėjo nuo dokumentinio filmo apie mažos Afrikos valstybės Ruandos kasdienybę žiūrėjimo. Susirinkusieji liko apstulbę ir sukrėsti pamatę, kaip skurdžiai žmonės šioje valstybėje gyvena, patirdami nuolatinį badą ir vandens trūkumą, kaip vaikų gyvenimas nutrūksta nesulaukus nė paauglystės.
KTU MGMF dekanė doc. dr Bronė Narkevičienė pasveikino visus, susirinkusius į kilnios asmenybės paskaitą, ir paskatino sekti jo pėdomis: „Kiekvienas savyje atraskime drąsos ir ryžto keistis patys ir keisti kitus darydami gerus darbus ir neprašydami už tai atlygio.“
Be tokių misionierių kaip H. J Šulcas afrikiečių kasdienis gyvenimas taip ir liktų tik bandymu išgyventi. Nuo 1978 m. Mushos kaime dirbantis ir gyvenantis kunigas vietiniams vaikams įkūrė jaunimo sodybą ir mokyklą, jose jie mokomi gyvenimo įgūdžių bei amatų, laikomi gyvuliai, auginamos daržovės. Berniukai mokosi dar ir šaltkalvio, automobilių remontininko amato, mergaitės – siūti, keramikos darbų.
Vaikams Afrikoje mokslas – ypatinga dovana, nes raštingi vaikai turi galimybę gyventi geriau ir padėti savo sunkiai besiverčiančioms šeimoms.
Liūdina dabartinės tragedijos
Itin šiltas susitikimas su misionieriumi vyko pokalbio forma. Kunigas atvirai atsakinėjo į auditorijos klausimus ir palietė skaudžias šių dienų tragedijas.
„Mane skaudina ir liūdina „Germanwings“ tragedija, Ukrainos tautos kančia dėl priešiškos kaimynės veiksmų. Mūsų visų uždavinys yra ginti, kurti ir gražinti mūsų pasaulį. Galime padėti vienas kitam solidarizuodamiesi su vienas kito skausmu. Esame vienas pasaulis, negalime nusisukti nuo kitų problemų. Būdamas kunigu, dažnai išgirstu klausimų, kaip Dievas leidžia atsitikti tragedijoms pasaulyje, kodėl visagalis nenutraukia beprasmio kraujo praliejimo, ar galima tikėti Dievą, kai aplinkui tiek daug neteisybės. Mano atsakymas toks: Dievas sutvėrė mus tokius, kad galėtume sąmoningai ir laisvai nuspręsti, kaip elgtis. Ir jei kas nors rytoj norės paspausti karo mygtukus, Dievas tai leis, nes jis negali prieštarauti sau ir uždrausti kito laisvės. Nekaltinkime Dievo, kad jis tai leidžia. Geriau pradėkime kiekvienas nuo savo širdies apvalymo ir padėkime vienas kitam“, – kalbėjo H. J. Šulcas.
Afrika išnaudojama iki šiol
Stebina ir misionieriaus atsidavimas Afrikai. Kunigas jau moka 9 užsienio kalbas, tačiau per keletą metų išmoko ir ruandiečių kalbą. Kitas iššūkis Ruandoje buvo atrasti ryšį su Afrikos vaikais. „Afrikoje vaikai buvo įbauginti baltųjų žmonių mito. Jie buvo primokyti: jei elgsis blogai, tėvai atiduos juos baltiesiems žmonėms, kurie valgo vaikus. Todėl pradžioje ryšį su vaikais buvo sunku atrasti. Tačiau, įdėjęs daug darbo, laiko ir pastangų, vis dėlto susidraugavau su jais ir man pavyko vystyti jaunimo sodybos veiklą“, – pasakojo H. J. Šulcas.
Paklaustas, kodėl Afrikoje situacija gerėja tik nežymiai, nepaisant tokių misionierių ir savanoriškų projektų, skirtų padėti Afrikai, veiklos, kunigas J. H. Šulcas atsakė: „Visų pirma žmonių nuomonė, kuri dažnai yra suformuota žiniasklaidos, yra per daug neigiama ir pesimistinė. Žmonės mano: „Ech, Afrika, nieko ten nepakeisi, visi ten laukiniai.“ Tačiau turiu pripažinti, kad iš dalies tai tiesa. Afrikoje mažai vystymosi perspektyvų, ji negali eiti pirmyn, nes žmonės ją nuolat išnaudoja.
Prasidėjus Afrikos kolonizacijai, stipriosios valstybės, tokios kaip Belgija, Anglija, Portugalija ir kitos, vedamos savo imperialistinių interesų, išnaudojo žmones juodam ir kruvinam darbui. Praėjo daug laiko, tačiau dabar vyksta modernus ir po subtiliu šydu pasislėpęs kolonializmas.
Didžiosios galybės ir toliau išnaudoja afrikiečius: šie ieško naudingų iškasenų, mineralų, naudojamų išmaniosioms technologijoms gaminti. Atlyginimas už šį darbą, kurį gauna afrikiečiai, yra visiškai neadekvatus produkto pardavimo kainai rinkoje. Kita priežastis, kodėl Afrika nejuda į priekį, – Afrikos diktatoriai, kurie ilgą laiką, naudodami žiauriausias priemones, valdė valstybes“, – atskleidžia misionierius.
Apsilankę Afrikoje galite pasijausti laimingesni
„Nepaisydamas viso šio blogio, kurį patiria Afrikos vaikai, kiekvienam jūsų rekomenduoju ten apsilankyti ir pasijausti iš tiesų laimingesniems. Trisdešimt septynerius metus aš gyvenu Afrikoje ir nesu matęs nuoširdesnių žmonių už afrikiečius, aš iš jų išmokstu pamiršti savo bėdas. Jie yra basi, gyvena molio namuose, bet jie turi tokį užkrečiantį giedrumą, jie moka džiaugtis smulkmenomis, dalytis su savo draugais paskutiniu košės šaukštu. Afrikos gamtos ir gyvūnų kontingento grožis taip pat nepalieka abejingų. Man liūdna, kad ji taip niokojama“, – apgailestavo H. J. Šulcas.
Vieno vaiko paruošimas į mokyklą, reikalingo inventoriaus nupirkimas Ruandoje tekainuoja 20 eurų. Neretai iš šios sumos dar yra taupoma ir vaiko gerovei ateityje, pavyzdžiui, įsigyti namui, nusipirkti naminių gyvūnų.
Norintieji prisidėti prie Afrikos vaikų gerovės gali tai padaryti kreipdamiesi į KTU kapeliono administratorę Šarūnę Daugerdaitę el. paštu sarune.daugerdaite@ktu.edu.
KTU