Kartais didelės istorijos prasideda visai paprastai – nuo vieno renginio, vienos minties ar vieno klausimo: „O kodėl gi ne mes?” Būtent taip gimė moterų tautinių šokių grupė „Kunigunda”, kuri jau netrukus kartu su šimtais šokėjų iš Amerikos ir kitų pasaulio šalių žengs į XVII Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės sceną Čikagoje.
Svajonė užgimė dar 2022 metais, kai Konektikuto lituanistinės mokyklos „Vyturys” mokiniai, jų tėvai ir mokytojai vyko žiūrėti XVI Šiaurės Amerikos lietuvių tautinių šokių šventės Filadelfijoje. „Tą bendrystės, tautiškumo ir pasididžiavimo Lietuva jausmą buvo sunku apsakyti žodžiais. Grįžome namo su viena mintimi – gal vieną dieną ir mes galėtume būti ten, aikštėje, tarp šokėjų.” Ši mintis moterų neapleido. Kiekvieną vasarą Putname vykstančioje „Neringos” stovykloje stebėdamos savo vaikų tautinių šokių pasirodymus jos vis dažniau sau kartodavo: „O kodėl ne mes?”
Kai buvo paskelbta registracija į XVII šokių šventę Čikagoje, pirmiausia buvo bandyta suburti mišrią grupę. Moterys kvietė prisijungti vyrus, kalbino šeimos narius, tačiau idėjos įgyvendinti nepavyko. Netrukus atskriejo puiki žinia – šių metų Šokių šventėje pirmą kartą istorijoje atsirado atskira moterų kolektyvų kategorija. Tai tapo ženklu, kad laikas nebesvajoti, o veikti.
Iš pradžių grupė užsiregistravo „Vyturio” vardu – taip, kaip vadinasi jų lituanistinė mokykla. Tačiau netrukus moterys suprato, kad norisi pavadinimo, kuris atspindėtų jų moteriškumą ir kolektyvo dvasią. Taip gimė „Kunigunda” – pavadinimas, įkvėptas Vaido Baumilos dainos ir jos vaizdo klipo, kuriame vaidilutės šoka senųjų baltų tradicijų įkvėptais motyvais.
Tačiau entuziazmas buvo tik pradžia. Kolektyve vos kelios moterys buvo anksčiau šokusios tautinius šokius. Iš pradžių jos nuoširdžiai tikėjo, kad užteks gautų vaizdo įrašų ir šokių bus galima išmokti savarankiškai. „Labai greitai supratome, kad vien noro neužtenka.” Prasidėjo žmonių paieškos.
Prie kolektyvo prisijungė ilgametę šokių švenčių patirtį turinti buvusi JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos pirmininkė Sigita Šimkuvienė, o netrukus moterys sutiko ir savo vadovę Liną Marūnas. „Be Linos, ko gero, šiandien į Šokių šventę nevažiuotume. Esame be galo dėkingos ir Astai Nenortas už profesionalias pamokas, kantrybę bei nuolatinį palaikymą.’, – sako moterys. Verta paminėti, kad Lina yra Nepriklausomybės akto signataro Jono Vileišio proanūkė.
Nuo tada prasidėjo įtemptas darbas. Kiekvieną šeštadienį vykstančios repeticijos neretai užtrunka net keturias valandas. „Per repeticijas ir pasiginčijame, ir iki ašarų prisijuokiame. Tačiau visas mus vienija tas pats tikslas. Mes važiuojame ne todėl, kad būtume profesionalios šokėjos. Važiuojame todėl, kad norime būti šios nepaprastos lietuviškos šventės dalimi, patirti bendrystę ir kartu kurti prisiminimus.”, – atvirauja šokėjos.
Ne mažiau išskirtiniai bus ir kolektyvo tautiniai kostiumai. Juos kuria viena iš grupės narių – dizainerė Jurga Subači. Kostiumų idėją ji susiejo su pačiu grupės pavadinimu. Lininiai sijonai bus puošti išsiuvinėtais rugių ir kviečių ornamentais, simbolizuojančiais lietuvišką žemę, moteriškumą ir stiprybę.
Šiandien didžiausią šypseną moterims kelia prisiminimas, kaip jos tikėjo, jog visų šokių galės išmokti pačios: „Dabar suprantame, kiek daug darbo, kantrybės ir žmonių palaikymo slypi už kiekvieno pasirodymo.” Tačiau svarbiausia, jų nuomone, įvyko jau seniai: „Mes jau laimėjome, nes išdrįsome svajoti. O dabar ta svajonė virsta tikrove.”
Šiandien moterų tautinių šokių grupę „Kunigunda” sudaro devynios Konektikuto valstijos Fairfield apygardos lietuvės: Liucija Baumann, Rasa Bieliauskienė, Aistė Coffin, Lilia Kapo, Edita Kovaliukas, Karolina Purdy, Jurgita Sakalauskienė, Jurga Subači ir Sigita Šimkuvienė.
Jų istorija primena, kad Šokių šventė prasideda gerokai anksčiau nei žengiama į sceną. Ji prasideda nuo svajonės, kurią išdrįsti paversti tikslu. Ir nuo žmonių, kurie tiki, kad kartu galima daugiau.
Šventės mecenatas – Lietuvių Fondas
Straipsnį rengė: Loreta Timukienė
