Specialistai skelbia, kad žmogaus jautrumas atmosferos slėgio, oro temperatūros pokyčiams per pastaruosius 50 metų padidėjo nuo 20 iki 50 proc., o Lietuvoje net 80 proc. gyventojų yra jautrūs orams. Organizmas reaguoja į orų permainas, atskleidžia silpnąsias savo vietas ir praneša apie galimas ligas. Vaistininkų teigimu, kai tik plačiau nusišypsančią saulę staigiai pakeičia debesys ir lietaus šuorai, besiskundžiančiųjų sveikata iš karto padaugėja. Tačiau ne visi žino, kad lietus gali būti ir naudingas sveikatai.
Dažniausiai įprasta, kad labiausiai lietaus laukia sausros nualintų žemės plotų ir miškų savininkai, grybautojai ir uogautojai, nes lietus palaisto žemę, atgaivina augmeniją. Tačiau lietus atlieka ir dar vieną svarbią funkciją – nuplauna dulkes ir žiedadulkes, išgrynina orą, todėl pagerėja alergija sergančių žmonių savijauta.
„Trumpas ir stiprus arba ilgiau užtrukęs lietus, galima sakyti, išvalo orą. Lietaus lašai yra didesni ir sunkesni nei žiedadulkių dalelės. Lašai krisdami į žemę savo gravitacijos jėga nusodina žiedadulkes. Augalai žiedadulkes skleidžia, kai oras yra šiltas ir sausas, o atvėsus ir sudrėkus orui žiedadulkių skleidimasis sumažėja, todėl oras grynesnis, ir visiems maloniau vaikščioti bei kvėpuoti grynu oru“, – pažymėjo vaistininkė Justina Sargūnaitė.
Ji pabrėžė, kad lietui lyjant į žemę patenka daug neigiamų jonų ir tai turbūt vienintelis neigiamas dalykas žemėje, kuris turi teigiamą poveikį žmogaus organizmui. „Neigiami jonai teigiamai veikia žmogaus sveikatą, padeda atsipalaiduoti, nusiraminti. Neigiami jonai gaminasi krintant vandeniui, daug jų būna prie krioklių, sraunių upių, audringos jūros – būtent tose vietose, kur žmonės keliauja pailsėti nuo kasdienybės rūpesčių. Taigi jei neturime galimybės ištrūkti atostogų prie vandens telkinių ar į kalnus, galime atpalaiduojančių jonų gauti tiesiog išėję pasivaikščioti per lietų ar išbėgę į kiemą. O jeigu dar lyja saulėtą dieną – mūsų nuotaika dvigubai pagerės danguje pamačius spalvotą vaivorykštę“, – patarė profesionali vaistininkė.
J. Sargūnaitė akcentavo, kad nors ir fiksuojama, jog lietus dėl pramoninio užterštumo po truputį keičia pH ir rūgštėja, bet, pasak mokslininkų, tai neturi tiesioginio poveikio žmogui ir permirkus lietuje oda, plaukai tikrai nenukentės. „Be abejo, kai ilsimės prie vandens telkinių su palapinėmis, plaukiame upe su baidarėmis, klausomės koncertų atvirose vietose ir liūtis mus užklumpa netikėtai, be to, neturime galimybės greitai išsidžiovinti, tada kyla grėsmė sveikatai, nes nuo drėgnų drabužių krinta žmogaus kūno temperatūra, o tai padidina riziką peršalti. Po to žmonės dažnai skundžiasi varvančia ir užburkusia nosimi, gerklės skausmu, silpnesnio imuniteto žmonės, ypač vaikai ar senjorai, rizikuoja susirgti rimčiau. Todėl pakliuvus į liūtį, peršlapus ir jaučiant peršalimo simptomų, visada rekomenduojame ateiti į vaistinę ir pasitarti su specialistu“, – sakė J. Sargūnaitė.