Popierius yra viena iš žaliavų, kurių naudojimas, net ir įžengus į technologijų amžių, kasmet auga. Turbūt nedaug kas žino, bet popierius Lietuvoje sudaro apie 14 proc. visų komunalinių atliekų. Atliekų tvarkytojai teigia, kad dalis gyventojų šias atliekas tiesiog sudegina, kiti išmeta į mišrių atliekų konteinerius, o aktyviai rūšiuojančiųjų popierių, deja, vis dar yra mažuma.
Prilygsta plienui
Ekologijos verslo bendrovės vadovo Arūno Makausko teigimu, nors pagaminti tonai popieriaus yra sunaudojama tiek pat energijos kaip ir gaminant toną plieno, galimybės didinti atliekų perdirbimo mastą vis dar yra ribotos.
Kasmet vienam šalies gyventojui tenka vidutiniškai apie 20 kilogramų popieriaus ir kartono atliekų, iš jų išrūšiuojama ir perdirbama mažiau nei 4 kilogramai. Lietuvoje esantys fabrikai yra pajėgūs perdirbti apie 40 tūkstančių tonų popieriaus ir kartono atliekų per metus, tačiau šalyje yra surenkama vos apie ketvirtadalį šio kiekio, taip iššvaistant dalį vertingų antrinių žaliavų.
„Popieriaus atliekas galima perdirbti net iki šešių kartų, taip ne tik sumažinant finansines išlaidas ir susidarančių atliekų kiekį, bet ir tausojant medžius bei mažinant per gamybos procesą susidarančių ir į aplinką patenkančių nuodingų cheminių medžiagų kiekį“, – teigė A. Makauskas. – Pavyzdžiui, Vokietijoje makulatūra yra daugiausia kartų panaudojama antrinė žaliava, iš jos pagaminama daugiau nei 60 proc. naujo popieriaus.“
Rūšiuoja, bet netinkamai
Dažniausiai popierius yra gaminamas iš celiuliozės, kuri gaunama iš medienos arba perdirbant atliekas. Pastaruoju atveju per perdirbimo procesą iš makulatūros yra pašalinami klijai, dažai, plastikas, metalas ir kitos kenksmingos sudedamosios dalys.
„Nors didžioji dalis populiarių kartoninių gėrimų pakuočių gali būti perdirbamos, tačiau tik maža dalis gyventojų žino, kad jos turi būti metamos į plastiko atliekoms skirtus rūšiavimo konteinerius, – pasakojo ekologijos bendrovės vadovas. – Pakuotės susideda iš kelių popieriaus, plastiko ir metalo folijos sluoksnių, todėl popieriaus rūšiavimui skirtuose konteineriuose joms ne vieta.“
Kaip rodo tyrimai, pirkėjai vis dažniau pirmenybę teikia prekėms, kurių pakuotės pažymėtos EKO ženklu arba yra tinkamos perdirbti. Vis daugiau prekybininkų vietoje įprastų plastikinių maišelių renkasi perdirbto popieriaus maišelius ar kartonines dėžutes.
„Toks antrinių žaliavų panaudojimas padeda sumažinti pakuočių gamybos kainas, kurios svyruoja nuo 2 iki 70 proc. bendros gaminio kainos. Įsigijus prekę, pakuotė dažniausiai atsiduria šiukšlinėje, todėl svarbu atsižvelgti į tai, jog perdirbtas popierius žymiai mažiau teršia aplinką nei gaminamas iš pirminių žaliavų ir gamtoje suyra per mažiau nei 2 metus“, – teigė A. Makauskas.
Bendrovė „Ecoservice“ keturiolikoje Lietuvos savivaldybių vysto atliekų tvarkymo technologijas ir taiko naujus tvarkymo būdus. Kiekvienoje savivaldybėje yra įrengti skirtingo pobūdžio gyventojų atliekų rūšiavimui skirti konteineriai: žalias – stiklui, geltonas – plastikui, mėlynas – popieriui ir kartonui. Prieš patekdamos į perdirbimo bendrovę, surinktos atliekos yra dar kartą perrūšiuojamos ir paskirstomos, taip pašalinant nereikalingas atliekas.
POPIERIAUS RŪŠIAVIMO ATMINTINĖ
Į popieriui skirtus konteinerius meskite: plastiku nepadengtą popierių, o dėžutes – tik švarias ir išlankstytas; žurnalus, laikraščius, pakavimo popierių, kartonines dėžutes, gofruoto kartono dėžes ir kitus spaudinius, lankstinukus, vokus, skrajutes, spaudos ir rašomąjį popierių, knygas be kietų viršelių, gėrimų pakuotes.
Į popieriui skirtus konteinerius negalima mesti: tapetų, servetėlių, popierinių nosinių ir rankšluosčių, traškučių pakelių; blizgančio, kalkinio, supelijusio ar riebaluoto popieriaus; daugiasluoksnių pakuočių (jos turi būti metamos į plastikui skirtus konteinerius).