Sėkmės lydimo žmogaus paveikslas šiandien piešiamas kaip veiklaus, skubančio ir daug dirbančio individo. Neretai klaidingai teigiama, kad tik šie būdo bruožai atneša laimę: kuo daugiau dirbsi ir kuo mažiau ilsėsiesi, tuo labiau (kada nors) džiaugsiesi gyvenimu. Įžvalgomis apie tai, kodėl toks požiūris kenksmingas tiek asmeninėje, tiek verslo plotmėje, pasidalijo Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Aušra Skališiutė ir „Vienos sąskaitos“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Inga Ostreikienė.
Tingėjimo nauda
Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės A. Skališiutės teigimu, mus nuo vaikystės lydi klaidingas raginimas nuolat stengtis pasiekti, nudirbti vis daugiau, kad vėliau galėtume kuo daugiau turėti. Mūsų vidiniai poreikiai, svajonės lieka kažkur nuošaly. Kartu su jais – ir būtinybė atsipūsti, pailsėti.
„Žmogų, kuris nuolat skuba ir patiria spaudimą, galiausiai pradeda kankinti nuolatinis nerimas dėl to, kad kažkas nepavyko: kad kolega sugalvojo geresnę idėją, kad bičiulio automobilis naujesnis ir t. t. Čia pat, tik stabtelėjus, užplūsta nemalonūs, skausmingi jausmai apie tai, koks tavo gyvenimas (tariamai) nevykęs, ir tai skatina stengtis dar labiau. Žmogus nebeleidžia sau sustoti ir atsipalaiduoti, nes tai laikoma tinginyste, o tai jo mintyse lygu negatyviam reiškiniui. Tačiau yra atvirkščiai“, – suklusti skatina psichologė.
A.Skališiutės teigimu, žmogui kasdien privalu nors kiek pabūti atsipalaidavus. Kiekvienas gali rinktis tai, kas jam maloniausia: ar tingiai lovoje skaityti knygą, ar žiūrėti smegenų „neužkraunančias“ televizijos laidas, filmus, ar paplepėti telefonu su draugais. Šis malonus laikas, skirtas tik sau, padeda ne tik pailsėti, bet ir įveikti visą dieną kankinusius klausimus, užduotis. Pailsėjus, atsipūtus, gimsta ir sudėtingiausių problemų sprendimai.
Kantrybės atsargos verslui
Kokybiškas poilsis naudingas ir darbinėje, verslo sferose. Nepailsintis žmogus, patiriantis lėtinį nuovargį, yra persekiojamas emocijų kaitos, streso, subjurusios nuotaikos. Tai apsunkina netgi kasdienių problemų sprendimą.
„Jau iš kliento laiško tono ar balso gali atpažinti, kokiu ritmu jis gyvena. Jei šis – įtemptas, tai atsispindės ir sprendžiant problemą. Tokiu atveju klientui sunkiau atsisieti nuo nemalonių jausmų, lydinčių problemą, ir ją spręsti bendradarbiaujant. Kasdienybėje pervargęs klientas jaučiasi tarsi „įkalintas problemoje“, nemato išeities, kuri, vertinant racionaliai, yra lengvai pasiekiama. Suprantama, kad kilusi bėda dėl to bus narpliojama ilgiau, pareikalaus daugiau žmogiškųjų resursų. Manau, kad šios priežastys – tvirta paskata verslui ieškoti būdų palengvinti klientų kasdienybę – tiek, kiek įmanoma iš savo pusės“, – teigia „Vienos sąskaitos“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovė I. Ostreikienė.
Pasak specialistės, ir tarp pačių vartotojų populiarėja vadinamasis „išmanusis tingėjimas“, kai kasdienės, rutininės užduotys „pavedamos“ įvairioms programėlėms, platformoms. Tai leidžia suteikti sau laisvo laiko, reikalingo kiekvieno iš mūsų protui. Galiausiai dėl to laimi abi pusės – tiek pats vartotojas, tiek jį aptarnaujantis personalas.
Įsimintinos praktikos
Psichologės A. Skališiutės teigimu, mūsų organizmas pats atsiunčia signalą, kai jam gyvybiškai pritrūksta poilsio: „Noras patingėti dažniausiai kyla tada, kai esame pernelyg pavargę. Tada organizmas reikalauja pailsėti, ir kuo atkakliau nenorime tam rasti laiko, tuo kūnas intensyviau „šaukia“, kartais net susergame. Dėl to svarbu įsiklausyti į save ir prireikus bent trumpam sustoti, atsipalaiduoti.“
Poilsio būtinybę vieningai pabrėžia ir gydytojai neurologai. Jų teigimu, relaksacija gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina atsparumą ligoms ir teigiamai veikia mūsų emocijas. Atsipūtus pagerėja nuotaika, sumažėja streso lygis, suaktyvėja mūsų kūrybingumas ir motyvacija dirbti, išmokti kažką nauja. Jaučiant „sąstingį“ darbinėje ar studijų veikloje, pravartu ne dirbtinai versti organizmą veikti, galvoti, o pirmiausia – pailsėti.
Vis dėlto, kaip pastebi specialistai, savotišku darbu tampa užduotis rasti laisvo laiko nuo visų darbų. I. Ostreikienė įžvelgia paradoksą: kartais apsirūpiname daugybe technologijų, turinčių palengvinti kasdienybę, bet esame kur kas labiau užimti nei mūsų seneliai jaunystėje.
„Svarbu racionaliai įsivertinti, kurios technologijos, išmanūs sprendimai tikrai palengvins būtį ir buitį, o kurie – tik madingi atributai su naudojimo instrukcija, pavogsiančia per daug laiko. Tiek kolegoms, tiek klientams patariu susidėlioti rutininius darbus, kuriuos jie atlieka kas savaitę ar mėnesį, ir šalia, išnaršius apžvalgas internete, surašyti galimus sprendimus. Tada minėtas užduotis galėsite „perleisti“ jums asmeniškai naudingoms programėlėms, platformoms ir atrasti laiko kokybiškam poilsiui“, – apibendrina I. Ostreikienė.