Esant geležies trūkumui, dažnėja infekcinės ligos, peršalimai, negyja žaizdos, nusilpsta bendras imunitetas. Pasak vaistininkės Lauros Mockutės, tai sunkiai įsisavinamas elementas. Todėl svarbu žinoti keletą pagrindinių taisyklių, kurios padės lengviau sukaupti reikiamas geležies atsargas organizme.
Svarbu pasitikrinti likutį
Įtarti geležies trūkumą sudėtinga. Pasak vaistininkės, simptomai iš esmės nesiskiria nuo bendro nuovargio, todėl juos galima maišyti su kitų vitaminų ar mikroelementų stygiumi.
„Negalavimai – tai bendras silpnumas, nuovargis, išblyškusi oda, gali trūkinėti lūpų, akių kampučiai, slinkti, skilinėti, trupėti plaukai. Galbūt neįprasčiau tai, kad gali pakisti ir skonio receptoriai, kilti noras ragauti ledo, molio, kreidos“, – pasakoja specialistė.
Trūkumą geriausiai įvertinti padės ne bendri kraujo, o papildomi feritino tyrimai: „Feritinas yra pagrindinis rodiklis, rodantis geležies trūkumą. Jis atskleidžia jos atsargų kiekį organizme. Paprastas geležies tyrimas gali rodyti, kad geležies kiekis normalus, tačiau jeigu trūksta atsargų, sustoja procesai. Organizmas tinkamai neaprūpinamas deguonimi. Todėl feritino tyrimas yra tikslus ir būtinas“, – pabrėžia L. Mockutė.
Kas trukdo įsisavinti geležį?
Su maistu gaunama geležis yra dviejų tipų – gyvulinės (hemo) ir augalinės (ne hemo) kilmės. Iš raudonos mėsos, žuvies, vištienos ir kitų gyvulinių produktų gaunama geležis įsisavinama geriau. Augalinės kilmės geležies įsisavinama tik 5–15 procentų.
„Daržovėse ir vaisiuose yra tokių medžiagų kaip taninai, oksalatai, chitinai, kurios trukdo įsisotinti geležį, todėl, valgant augalinės kilmės produktus, reikia turėti tai omenyje. Ir nors špinatai ar grikiai turi daug geležies, dėl minėtų polifenolių organizmas jos visiškai nepasisavina“, – akcentuoja specialistė.
Kol geležies trūkumas nėra didelis, jį galima koreguoti maistu ar papildais. Tačiau jeigu feritino rodiklis nesiekia 40, tokiu atveju reikėtų sunerimti, nes jau galima įtarti mažakraujystę: „Ji nustatoma vertinant ne tik feritino rodiklį, bet ir hemoglobiną, kuris parodo geležies kiekį cirkuliuojančiame kraujyje.“
Lengvesniam įsisavinimui
Esant didesniam geležies poreikiui, pasak vaistininkės, vien maisto produktų neužteks. Rekomenduojama gerti dvivalenčius geležies papildus, kuriuos organizmas įsisavina geriau. „Net ir vartojant papildus, įsisavinimas siekia tik 30 procentų. Likusi dalis lieka mūsų žarnyne, o tai sukelia nemalonius pojūčius, tokius kaip pykinimas, vidurių užkietėjimas, skrandžio ar pilvo pūtimo skausmai“, – vardija specialistė.
Dažna klaida ta, jog stengiantis, kad geležies organizmas įsisavintų daugiau, anot L. Mockutės, jos geriama didesnėmis dozėmis. Tuomet žarnyne jos taip pat lieka daugiau. Todėl dozę rekomenduojama didinti palaipsniui, stebint poveikį organizmui.
„Nors aprašyme siūloma dienos normos kapsules išdalinti per visą dieną, tačiau geriausia jas būtų gerti vienu metu. Mat, išgėrus pirmąją, organizmas išskiria medžiagas, kurios trukdo įsisavinti kitą. Su geležimi dar rekomenduojama vartoti vitaminą C, kuris net kelis kartus pagerina jos įsisavinimą“, – rekomenduoja vaistininkė.
Maisto produktai, trukdantys įsisavinti geležį
Nors šiandien jau yra papildų, kurie mažiau sąveikauja su maistu, anot vaistininkės, tam, kad organizme geležies atsargos kauptųsi tinkamai, svarbu laikytis ir kelių mitybos taisyklių.
„Vartojant maisto papildus reikėtų atkreipti dėmesį, kad jie netinka su kai kuriais maisto produktais. Kiaušiniai, pieno produktai, raudonasis vynas, juodoji bei žalioji arbata ir kava jungiasi prie tų pačių receptorių kaip ir geležis. Todėl jie trukdo įsisavinti geležį.
Jeigu be rytinės kavos neapsieinama, tokiu atveju papildus geriau išgerti ne ryte, kaip rekomenduojama, o per pietus. Ir bent keletą valandų nevartoti minėtų produktų“, – pataria L. Mockutė.