Rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo spaudos konferencijų salėje vyko spaudos konferencija, skirta Vaisiaus alkoholinio sindromo (VAS) dienai. Šioje konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narė, Vaiko gerovės parlamentinės grupės pirmininkė, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, VU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos filialo Neonatologijos centro direktorė, gydytoja neonatologė prof. dr. Nijolė Drazdienė.
Mokslininkai pateikiamuose tyrimuose nurodo, kad nuo 2 iki 70 proc. moterų vartoja alkoholį būdamos nėščios. Pasak prof. dr. A. Utkaus, pavojingiausias laikotarpis yra nuo trečios iki dešimtos savaitės po pastojimo. Jei tuo metu moteris vartoja kasdien maždaug po 28 gramus absoliutaus spirito (340 g alaus arba 141 g vyno, arba 42,5 g degtinės), VAS rizika yra apie 40 proc.
Paklaustas, kaip apsisaugoti nuo galimo VAS, VU Medicinos fakulteto dekanas atsako vienareikšmiškai: „Nesvarstydamos dėl didesnės ar mažesnės vaisiaus pažeidimo rizikos dėl alkoholio poveikio, visos moterys per nėštumą turi visiškai nevartoti alkoholio, nes tik nulis alkoholio – nulis vaisiaus pažeidimo rizikos.“ Vartojanti alkoholį besilaukianti moteris rizikuoja patirti įvairių komplikacijų. Didėja savaiminio persileidimo, priešlaikinio gimdymo, placentos atšokimo, vaisiaus žūties gimdoje, vaisiaus judesių susilpnėjimo grėsmė.
„VAS diagnozuojamas remiantis būdingais požymiais (veido ypatumai, smegenų funkcijos sutrikimai, augimo atsilikimas iki gimimo ir po jo), informacija apie alkoholio poveikį nėštumo laikotarpiu. Specifiniai VAS turinčio naujagimio veido bruožai: sutrumpėję akių plyšiai, vidurinės veido dalies hipoplazija, plokščias filtras (veido sritis nuo nosies apačios iki viršutinės lūpos), plona viršutinė lūpa. Kiti požymiai veido srityje: abipusis epikantas (papildoma odos raukšlė vidiniame akies kampe, besileidžianti nuo viršutinio voko apatinio link), plokščia nosies nugarėlė, trumpa riesta nosis, mikrogenija (mažas apatinis žandikaulis)“, – VAS paveiktų žmonių požymius vardija prof. dr. A. Utkus.
Žmonijos istorijoje daugiau kaip 2500 metų žinoma apie alkoholio vartojimo per nėštumą žalą. 1973 m. Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai K. L. Jonesas ir D. W. Smithas įvardijo embriono ir vaisiaus pažeidimus dėl alkoholio poveikio per nėštumą kaip vaisiaus alkoholinį sindromą (VAS). 1987 m. JAV mokslininkai įrodė, kad moteriai nėštumo laikotarpiu pavojingas bet koks alkoholio kiekis.
„Liūdna dėl to, kad Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, jog iš 337 kūdikių namų auklėtinių net 40 proc. vaikų kenčia nuo vaisiaus alkoholinio sindromo sutrikimų. Tokie vaikai, turintys intelekto sutrikimų, išorinių fiziologinių pakitimų, pasmerkti nevisaverčiam gyvenimui. Jų dažnai atsisako tėvai, tokius vaikus nenoriai įvaikina. Šie žmonės priversti gyventi neįgaliojo gyvenimą, jie negali mokytis, vėliau dirbti pagal įprastas programas, ne visi gali gyventi savarankiškai. Noriu priminti moterims, mamoms, jog nėštumo metu nebūtina gerti nuolat, kad atsirastų tikimybė vaikui gimti pažeistam vaisiaus alkoholinio sindromo, – tai gali nutikti alkoholio pavartojus ir tik vieną kartą“, – sako R. Šalaševičiūtė.
VAS diena pirmą kartą paminėta 1999 m. rugsėjo 9 d. Lietuvoje ji minima trečius metus iš eilės.