Ruduo – ne tik sodo ir daržo gėrybių, bet ir riešutų metas. Riešutus mėgsta daugelis, tačiau ar žinote, kad skirtingos jų rūšys pasižymi ne tik unikaliu skoniu, bet ir skirtingomis sveikatai naudingomis savybėmis?
Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad riešutai yra puikus baltymų, sveikųjų riebalų, skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis. Riešutus žmonės valgo dar nuo senovės laikų, pavyzdžiui, graikiniai riešutai itin mėgstami buvo dar senovės graikų ir romėnų, pastarieji riešutus netgi laikė dievų maistu.
Kaip teigia maisto ekspertė, riešutai plačiai vartojami ne tik kaip užkandis, bet ir kaip ingredientas. Iš jų gaminamas riešutų sviestas, su juo valgomi sumuštiniai, vafliai, blynai, netgi pusryčių košės ar kiti saldėsiai. Jie naudojami ir granolai gaminti. Riešutais gardinami ledai, tortai, pyragai, keksiukai, tartaletės, kiti įvairūs desertai.
Riešutai derinami ne tik prie saldžių, bet ir prie pikantiško skonio patiekalų, pavyzdžiui, jais gardinamos įvairios salotos. Graikiniai riešutai arba pistacijos dažnai naudojamos itališkų makaronų patiekalams paskaninti, jie derinami su kumpiu arba įvairiausiais sūriais, tokiais kaip gorgonzola. Riešutai mėgstami ir Azijos virtuvėje, žemės riešutais gardinamos ne tik salotos, bet ir azijietiški makaronai, troškiniai, netgi sriubos. Be to, iš riešutų gaminami augaliniai gėrimai ar miltai.
Tačiau kuo išsiskiria ir su kuo derinamos skirtingos riešutų rūšys? Maisto ekspertė dalijasi keliais faktais apie labiausiai pamėgtus ir galbūt mažiau žinomus riešutus.
Graikiniai riešutai. Žmonės graikinius riešutus jau valgė prieš daugiau nei 12 tūkstančių metų. Ne veltui – jie yra išskirtinai maistingi, turi didelį kiekį antioksidantų ir omega-3 riebalų rūgščių, mažinančių riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis bei prisidedančių prie uždegiminių procesų slopinimo. Vis dėlto tai kaloringi riešutai, todėl reikėtų laikytis rekomenduojamos paros dozės – 30 g. Jie suteiks skonio ir maistinės vertės košėms, salotoms, padažams bei įvairiems kepiniams.
Lazdynų riešutai. Riešutai, kurių yra ir Lietuvos miškuose, ne tik skanūs, bet ir naudingi. Juose randama folio rūgštis padeda įveikti niūrią nuotaiką, didina protinį ir fizinį aktyvumą, gerina atmintį ir suteikia energijos. A, E, B vitaminai teigiamai veikia odą ir nervų sistemą. Vėsesniais rytais, kai sunku išlipti iš lovos, lazdynų riešutais gardinkite pusryčius – jie tiks į kompaniją ir kiaušinienei, ir sūriui, ir jogurtui ar glotnučiams.
Anakardžiai. Iš tiesų tai net ne riešutai, o vaisiai, Brazilijoje augančių tropinių medžių sėklos. Jie prisideda prie cukraus kiekio kraujyje kontrolės, skatina metabolizmą ir yra naudingi širdies veiklai. O anakardžių aliejus laikomas odos grožio eliksyru. Gaminkite naminį anakardžių riešutų sviestą, gardinkite sriubas, makaronų patiekalus.
Brazilinės bertoletijos. Bertoletijos prisideda prie imuniteto stiprinimo, o sudėtyje esantis selenas padeda palaikyti skydliaukės funkciją ir apsaugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų, taip pat gerina nuotaiką. Gerų dalykų turi būti su saiku, tad rekomenduojama paros norma – vos 1–3 braziliškieji riešutai.
Pistacijos. Dėl savo formos pistacijos Irane vadinamos „besišypsančiais riešutais“, o Kinijoje – „linksmaisiais riešutais“. Jose randamų baltymų, vitamino B1, padedančio palaikyti tinkamą nervų sistemos veiklą, fosforo, reikalingo kaulams ir dantims, bei kalio, padedančio palaikyti normalų kraujospūdį. Pistacijomis gardinkite užtepėles, sūrio patiekalus, jogurtą, kefyro kokteilius, salotas ar pyragus.
Migdolai. Net 20 proc. migdolų svorio sudaro baltymas, todėl jie rekomenduojami nevalgantiems mėsos, daug fiziškai dirbantiems ar sportuojantiems. Sudėtyje esantis magnis, varis, geležis, cinkas, fosforas, vitaminas B padeda puoselėti odos, nagų ir plaukų grožį. Manoma, kad migdolų piene esančios medžiagos veikia kaip afrodiziakas! Tiesa, šių riešutų luobelėje slypi sveikatai nepalankūs taninai, todėl prieš vartojant rekomenduojama juos nulupti.
V. Juodkazienė siūlo daugiau riešutų įtraukti į kasdienę savo mitybą ir dalijasi nepaprasto skonio veganiško pyrago receptu.
Veganiškas riešutinis pyragas
Reikės:
450 g moliūgų tyrės
360 g migdolų riešutų sviesto
20 g migdolų riešutų
150 g rudojo cukraus
70 g kakavos miltelių
110 g migdolų miltų
2 a. š. cinamono
Gaminimo eiga:
Visus ingredientus sudėkite į gilų dubenį (eiliškumas visiškai nesvarbu) ir išmaišykite iki vientisos masės. Supilkite ją į kepimo popieriumi išklotą skardą, pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 180 °C, ir kepkite pyragą apie valandą. Prieš pyragui baigiant iškepti, apibarstykite jį traiškytais migdolų riešutais ir kepkite dar 10 minučių. Skanaukite, kai pyragas atvės ir sutvirtės.