Pradinis / Lietuviai svetur / L. Linkevičius JAV lietuvių bendruomenei: „Turime veikti vieningai“

L. Linkevičius JAV lietuvių bendruomenei: „Turime veikti vieningai“

Rugsėjo 25–26 d. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lankėsi Klivlande ir dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės XXI Tarybos sesijoje.

„Artėja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. Tai dar viena proga visam pasauliui pristatyti Lietuvą – modernią, inovatyvią ir kuriančią valstybę. Globalią Lietuvą, kurios dalis esate ir Jūs. Negalime skirstytis į ateivius ir išeivius. Turime veikti vieningai, mokėti didžiuotis savo ir savo tautiečių pasiekimais. Kelias, kuriuo ėjo JAV lietuvių bendruomenė, yra labai svarbus kuriant šiandienę Lietuvą. Nuoširdžiai dėkoju už tai. Šimtmetis – puiki proga ir vėl susitelkti. Švęskime šimtmetį visame pasaulyje kartu“, – sakė ministras kreipdamasis į sesijos dalyvius.

Per vizitą JAV ministras taip pat susitiko su Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos metinio suvažiavimo dalyviais bei 2016 metų Tautinių šokių šventės komiteto atstovais, apsilankė Šv. Kazimiero parapijoje, padėjo gėlių ant Prezidento Antano Smetonos ir Sofijos Smetonienės kapų Visų Šventųjų kapinėse Čardone, taip pat aplankė Lietuvos garbės konsulatą.

Ministrą vizito metu lydėjo Lietuvos ambasadorius JAV Rolandas Kriščiūnas, Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas, Lietuvos Garbės konsulė Ingrida Bublys ir Lietuvos ambasados JAV ministrė patarėja Lyra Puišytė-Bostroem.

Klivlande gyvena apie 14 000 lietuvių kilmės gyventojų. JAV lietuvių bendruomenės Ohajo regiono skyriui vadovauja Nomeda Vučianienė, Ohajo valstijos Klivlando skyriui – Algis Gudėnas. Klivlande dirba „Aušros“ aukštesnioji lituanistinė ir Šv. Kazimiero lituanistinė mokyklos bei mokykla „Tėvynės žiburėliai“. Nuo 1915 m. leidžiamas laikraštis „Dirva“, 1973 m. rytiniame Klivlande įsteigtas Lietuvių bendruomenės centras. Klivlando Rokfelerio parke 1930 m. įkurtas lietuviškasis sodas, kuriame pastatyti: Kunigaikštienės Birutės fontanas (1936 m.), akmeniniai Gedimino stulpai (1936 m.), Jono Basanavičiaus (1936 m.) ir Vinco Kudirkos (1938 m.) biustai. Maironio biustas statytas 1961 m., perstatytas 2010 m.

URM inf.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top