Pradinis / Lietuviai svetur / L. R. Misevičius: „Akivaizdu, kad mūsų šalies sporte pokyčiai yra būtini ir mes, pasaulio lietuviai, negalime likti nuošalyje“

L. R. Misevičius: „Akivaizdu, kad mūsų šalies sporte pokyčiai yra būtini ir mes, pasaulio lietuviai, negalime likti nuošalyje“

Pokalbis su Lietuvoje viešėjusiu JAV lietuvių sporto mecenatu, Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) vadovu ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Sporto reikalų komisijos pirmininku Laurynu R. Misevičiumi.

Birželio mėnesį Lietuvoje vyko „Olimpinės dienos“ renginys, įvairiuose šalies kampeliuose subūręs mūsų šalies sporto visuomenę. Kaip pavyko ši sporto šventė?

Šiemet pratęsėme pernai Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) iniciatyva užsimezgusį bendradarbiavimą su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), kai pirmą sykį pandemijos sąlygomis išeivijos lietuviai dalyvavo „Olimpinės mylios“ bėgime virtualiai (nuotoliniu būdu) net 32 šalyse.

Šiais metais „Olimpinė diena“ sugrįžo į Vilnių, Lietuvos sostinėje sporto renginiai vyko beveik visą savaitę nuo birželio 21-osios iki 26-osios. Per šešias dienas visi norintieji galėjo nemokamai išbandyti 80 įvairių veiklų, o finaliniame renginyje – dar ir dalyvauti bėgimo bei rogainingo (ilgo nuotolio komandinės varžybos, reikalaujančios tiek maršruto planavimo, tiek orientavimosi vietovėje tarp kontrolinių punktų) varžybose, stebėti breiko šokėjų pasirodymus ir klausytis Vido Bareikio koncerto.

Šventė sulaukė ir išskirtinio svečio – įžiebęs aukurą renginiui startą davė, veiklas išbandė ir su dalyviais bei olimpiečiais bendravo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Į šią sporto šventę pritraukėme dalyvių iš 13-os užsienio lietuvių šalių: „Globalioje“ Lietuvoje sulaukėme užsiregistravusių mūsų tautiečių iš Japonijos, Jungtinės Karalystės, Malaizijos, Norvegijos, JAV, Airijos, Belgijos, Turkijos, Šveicarijos, Taivano, Italijos, Prancūzijos ir netgi tolimosios Argentinos! Nors šiemet „Olimpinės mylios“ bėgimo renginys vyko realiu laiku ir Lietuvoje, vis dėlto nemažai pasaulio lietuvių prisijungė prie šios kasmetės tradicijos. Simboliškai pažymėdami 33 nepriklausomo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto metus, virtualią olimpinę mylią nubėgo didelė grupė mūsų tautiečių! Tiesa, buvo ir tokių, kurie nepateikė dalies informacijos registracijos formoje, todėl jų bėgimo užfiksuoti paprasčiausiai negalėjome. Todėl tikime, kad mūsų ir be registracijos visame pasaulyje buvo kur kas daugiau.

„Ačiū“ tariame visiems dalyvavusiems šių metų renginyje ir dabar visi kartu reiškiame vieningą palaikymą Tėvynę Lietuvą garsinantiems olimpiečiams. Sėkmės Tokijuje!

Viso pasaulio lietuviai buvo aktyviai kviečiami dalyvauti „Olimpinės mylios“ bėgime. Jame, viešėdamas Lietuvoje, simboliškai dalyvavai ir tu, bėgai kartu su garsiuoju Lietuvos ultramaratonininku Aidu Ardzijausku. Kaip jam sekasi virtualiai bėgti aplink pasaulį? Ar dar daug liko neįveikto atstumo?

Taip, šių metų vasaros pradžioje po pusantrų metų pertraukos apsilankiau gimtinėje, į kurią pandeminėmis sąlygomis nuvykti tapo kur kas sudėtingiau – ypač tokiems kaip aš, nepasiskiepijusiems nuo COVID-19 ar kitų virusų jokiomis vakcinomis. Tačiau, nepaisydamas visų didesnių ar mažesnių iššūkių, dvi su puse savaitės praleidau Lietuvoje, bėgome su Aidu Ardzijausku ir kvietėme viso pasaulio lietuvius prisijungti prie PLB-LTOK kasmetinės „Olimpinės mylios“. Beje, Aidas jau nuo 2018 m. rugpjūčio yra ir PLB Sporto komisijos narys, aktyviai dalyvauja mūsų posėdžiuose ir savo puikiu pavyzdžiu rodo, kaip reikia aktyviai judėti.

Šiuo metu bene garsiausias lietuvių ultramaratonininkas jau yra nubėgęs apie 20 tūkstančių kilometrų aplink pasaulį, beliko trečdalis distancijos (apie 10 tūkst. kilometrų). Kiek teko su juo kalbėtis, kol kas Aidas lenkia greičiausiai aplink mūsų planetą apibėgusių viso pasaulio bėgikų tempą, yra nemažai šansų, kad pasieks ir naująjį Gineso rekordą. Bet tam dar reikia kelių mėnesių kasdienio sekinančio bėgimo per didžiausius karščius, stipriausias liūtis ir… kovojant su finansinėmis problemomis.

Kaip žinoma, dėl savo pasaulinio garso svajonės, Lietuvos labui A. Ardzijauskas netgi anksčiau laiko išėjo į pensiją po 25 metų pasiaukojamo ugniagesio darbo, taigi dabar bėga tik padedamas nedidelių pavienių individualių rėmėjų. Pagelbėkime Aidui toliau garsinti mūsų Lietuvą ir pagal galimybes prisidėkime prie jo epinio bėgimo aplink pasaulį (daugiau informacijos – www.aidasardzijauskas.com).

Turbūt teko apsilankyti ir jau beveik pastatytuose Krepšinio namuose Kaune. Kokį įspūdį paliko naujoji Lietuvos krepšinio šventovė?

Kai prieš pusantrų metų aplankiau tuomet dar tebestatomus Krepšinio namus, tikrai nemaniau, kad net pandemijos laikotarpiu bus įmanoma užbaigti šį projektą iki šios vasaros! Su PLB ir LR Seimo bendros komisijos nariais nuvykome į Laikinąją sostinę ir šiemet, buvome maloniai nustebinti, kai mus pasitikę Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis su generaliniu sekretoriumi Mindaugu Špoku aprodė jau visiškai įrengtas LKF patalpas, pagrindinę Krepšinio namų salę ir pirmąją ekspoziciją. Žinoma, dar ne visi darbai baigti pastato viduje, tačiau 4–5 aukštai pastatyti ir lankytojai priimami.

Lietuva ir ypač mano gimtasis miestas Nemuno ir Neries santakoje pasipuošė dar vienu puikiu sportiniu akcentu, gaila tik, kad mūsų gimtinės krepšininkai nuvylė tiek olimpiniame atrankos turnyre, tiek pasaulio jaunių (iki 19 m.) čempionate…

Kas buvo aptarta susitikime su LTOK prezidente D. Gudzinevičiūte? Kokios numatytos Lietuvos sporto judėjimo kryptys?

Su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte 2018 užmegztas ryšys ir toliau stiprėja. Kai mano iniciatyva į Pasaulio lietuvių bendruomenę sugrįžo sportas, iškart pradėjome ieškoti būdų, kaip galėtume išnaudoti tą didžiulį išeivijos lietuvių potencialą padėti Tėvynei Lietuvai siekiant sportinių aukštumų.

Ne paslaptis, kad Tokijuje vyksiančioje olimpiadoje turėsime mažiausią skaičių Lietuvos atstovų nuo 1990 m., Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikų… Net ekonomiškai kur kas sunkesniais 1992-aisiais Nemuno kraštui atstovavo 47 sportininkai, pereitą sykį Rio de Žaneire 2016 m. jų buvo net 20 daugiau! Vis dėlto šiemet olimpiečių tebus 37, o to priežastis, pasak LTOK vadovės, – nelogiška Lietuvos sporto reforma, kurios metu buvo visiškai sugriauta centralizuota sportininkų rengimo sistema, o iš Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) atimtos medicininio ir mokslinio aptarnavimo funkcijos. Akivaizdu, kad mūsų šalies sporte pokyčiai yra būtini. Ir mes, pasaulio lietuviai, negalime likti nuošalyje, juo labiau kad per pastaruosius 30 laisvos Lietuvos metų daug kur jau užsienyje užaugo ir subrendo nauja išeivijos karta, kuri galėtų būti naudinga Nemuno kraštui.

Daugelis kitų tautų griebiasi ne pačios garbingiausios taktikos, kad konkurencinėje kovoje aplenktų varžovus, natūralizuodami Afrikoje ar Šiaurės Amerikoje gimusius juodaodžius atletus, kurie greičiausiai netgi neprasimuštų į savo gimtųjų šalių olimpines rinktines, bet mažų Europos valstybių sudėtyje jiems vietos atsiranda.

Aš matau visiškai kitą, kur kas garbingesnį kelią – siūliau LTOK palaikyti artimesnius santykius su „Globalia“ Lietuva ir daugiau remtis užsienyje užaugusiais pajėgiais lietuvių kilmės sportininkais, kurie mielai norėtų ir galėtų pasaulinėse varžybose ir olimpiadose ginti ne savo gimtosios, o etninės Tėvynės spalvas. Ta kryptimi ir tebesivysto LTOK ir PLB, dar ŠALFASS abipusiškai naudingas bendradarbiavimas.

Pasaulio lietuvių su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte užmegztas ryšys ir toliau stiprėja. Viešėdamas Lietuvoje L. R. Misevičius susitiko su ultramaratonininku Aidu Ardzijausku ir bėgdami kartu kvietė viso pasaulio lietuvius prisijungti prie „Olimpinės mylios“ bėgimo

Šiemet birželį–liepą Druskininkuose turėjusios vykti XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ) dėl pandemijos buvo nukeltos į 2022-ųjų vasarą. Kaip ruošiamasi šiam masiškiausiam kitų metų lietuviškam sporto įvykiui?

Daugelis išeivijos lietuvių buvo labai nusiminę, kad ilgai lauktos XI pasaulio lietuvių sporto žaidynės Druskininkuose, kaip ir daugelis renginių pastaraisiais metais, dėl COVID-19 atsikėlė metams į priekį. Vis dėlto ir 2022 m. vasarą būtinai ruošiamės dalyvauti įprastai kas 4 metus vykstančioje pačioje didžiausioje lietuviškoje sporto mėgėjų šventėje.

Kitų metų liepos 13–17 dienomis vienas gražiausių Lietuvos kurortų priims pasaulio lietuvius, kurie varžysis apie 30 sporto šakų, taip pat Druskininkuose tomis dienomis vyks ir koncertai, šventiniai renginiai užsienyje gyvenantiems mūsų tautiečiams, ne viena ekskursija po miestą ir jo apylinkes.

Prieš mėnesį rinkomės į pirmąjį atnaujintos organizacinės grupės XI PLSŽ rengimui posėdį, kuriam pirmininkavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras sporto reikalams Linas Obcarskas. Netrukus turėtų būti patvirtintas žaidynių sporto šakų galutinis sąrašas, rugpjūčio pabaigoje numatytas kitas mūsų grupės susijungimas, tuomet pradėsime aktyviai skelbti visą informaciją.

Lauksime didelio, visų pirma, JAV ir Kanados lietuvių susidomėjimo – ŠALFASS 2017 m. suburta gerokai per 300 dalyvių šių šalių delegacija jubiliejinėse analogiškose varžybose Kaune tapo stambiausia iš užsienyje gyvenančių. Kaip žinome, kol kas beveik uždarytos Kanados bei Australijos atstovai labai atsargiai planuoja savo keliones per Atlantą į Europą net ir 2022-aisiais, bet norime tikėti, kad kitą vasarą visa mūsų planeta bus visiškai išsivadavusi iš prakeiktos pandemijos gniaužtų ir į XI pasaulio lietuvių žaidynes Druskininkuose suvažiuos rekordinis sportui neabejingų lietuvių skaičius!

Dainius Ruzevičius

Nuotraukos iš asmeninio Lauryno R. Misevičiaus ir Aido Ardzijausko albumų

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top