Karantino dėl Covid-19 pandemijos metu įvairaus amžiaus vaikai, tikėtina, praleidžia daugiau, nei įprasta, laiko naudodamiesi įvairiais elektroninių medijų prietaisais. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė dr. Roma Jusienė, Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komitetas ir VU Mediavaikai.lt tyrėjų grupė pagal įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, atliktus mokslinius tyrimus parengė rekomendacijas dėl laiko, leidžiamo prie elektroninių medijų ekrano.
Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus elektroninės medijos (ekranai) nerekomenduojami, išskyrus elektroninių medijų naudojimą vaizdo pokalbiams (ryšio palaikymui) su artimaisiais ar giminaičiais. 2–5 metų amžiaus vaikams laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas: ne daugiau kaip 1 valanda per dieną (iš viso, bet kokio naudojimosi ekranais). Priešmokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip 2 valandos per dieną.
Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams svarbiausia yra ne laikas prie ekranų, nes nenustatyta, kad vien ekranų naudojimo trukmė sietųsi su neigiamais padariniais (nors yra įrodymų, kad didesnė nei 4 valandų per dieną trukmė didina psichikos ir ypač fizinės sveikatos sutrikimų riziką), o tai, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų ir paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis, ar naudojimasis ekranais nepakeičia kitų veiklų – gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių bei sporto užsiėmimų ir pan.
Labai svarbu, ką būtent vaikai ir paaugliai veikia naudodamiesi elektroniniais prietaisais. Labiausiai įtraukiančios ir priklausomybės riziką didinančios yra veiklos prisijungus internete (online). Riziką, kad vaikai ir paaugliai pernelyg įsitrauks į elektroninių medijų siūlomas veiklas, didina ir pačių vaikų temperamentas – savireguliacijos ar savikontrolės sunkumai, emocingumas ir elgesio problemos, taip pat šiltų ir palaikančių santykių su tėvais, kitais artimaisiais trūkumas.
Bet kokio amžiaus vaikams ir suaugusiesiems svarbu paisyti bendrųjų taisyklių: valgant ir bent valandą prieš miegą nesinaudoti jokiais ekranus turinčiais prietaisais. Miegamajame ar poilsio zonoje nelaikyti jokių elektroninių prietaisų su ekranais ir mažiausiai valandą per dieną skirti aktyviai fizinei veiklai, kasdien skirti bent pusvalandį pokalbiams su šeimos nariais, draugais.
Vaikų psichikos ir fizinei sveikatai svarbu laiko prie ekranų ribojimas ir aiškios taisyklės ar susitarimai, kiek, kada ir kokioms veikloms atlikti galima naudotis elektroniniais prietaisais. Juos galima pasitelkti ir kaip ugdymo priemonę, tačiau pats naudojimasis elektroniniais prietaisais neturi akivaizdžios teigiamos reikšmės vaikų raidai, neugdo geresnių mąstymo, kalbinių, atminties, dėmesio ar kitokių gebėjimų.
Nuotolinio mokymosi būtinybė neturi skatinti perteklinio buvimo prie ekranų ugdant vaikus. Ypač svarbu pakankamai dėmesio skirti skaitymui ir rašymui nesinaudojant elektroniniais prietaisais, veiklai su realiais daiktais, tiesioginiam bendravimui. Kai tenka ilgesnį laiką būti prie ekranų, labai reikalingos įpročiu tapusios pertraukėlės, kurių metu atliekami pratimai pirštais, masažuojamas sprandas ir pečiai, kilnojamos kojos ir rankos, žiūrima į tolį per langą ir pan. Ugdytojų ar tėvų vaidmuo ir pavyzdys formuojant tokius įpročius yra esminis.
Mokytojai ir ugdymo specialistai turėtų atkreipti dėmesį ir pasirūpinti vaikais arba paaugliais, kurie jau turi emocinių ar elgesio problemų ir kurie nesutaria su tėvais ar mažai bendrauja su bendraamžiais. Jiems šiuo nuotolinio ugdymo metu, kai daug ir neribotai siūloma naudotis ekranus turinčiais prietaisais, kyla didelė sveikatos sutrikimų rizika.