Visame pasaulyje rugsėjo 10 dieną minima Savižudybių prevencijos diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti būdų užkirsti tam kelią.
Visuomenė apie savižudybes labiau pradeda kalbėti, kai gyvenimą užbaigti nusprendžia koks nors žinomas žmogus, kai jų aplinkoje įvyksta toks nelaimingas įvykis. Ypač dažnai minčių apie savižudybę kyla jaunuoliams, ieškantiems savojo kelio ir nusiviliantiems, patyrusiems nelaimingą meilę ar kitokių emocinių sukrėtimų. Tačiau savižudybę galima numatyti, atpažinti tam tikrus ženklus, perspėjančius dėl galimos nelaimės, ir padėti žmogui, pasiryžusiam žengti drastišką žingsnį.
Gyvenimą panorusiam užbaigti asmeniui galima padėti. Tereikia atpažinti siunčiamus signalus ir laiku imtis tinkamų priemonių. Net apie 80 proc. nusižudžiusiųjų yra kalbėję ar užsiminę apie savižudybę artimiesiems. Paprastai žmogus nenori mirti, tačiau trokšta kuo greičiau išsilaisvinti iš jį kankinančio skausmo gniaužtų. Dažniausiai pasiryžusieji nusižudyti neturi su kuo pasikalbėti, kam išsipasakoti, nežino kur kreiptis.
Vos tik kilus įtarimų, kad artimasis turi ketinimų žudytis, derėtų pasikliauti intuicija ir atvirai pasikalbėti su juo apie savo nerimą. Ir tai reikia daryti tuoj pat. Negalima ignoruoti ženklų, rodančių, jog žmogus kenčia, jaučia neviltį, liūdesį, vienišumą bei išgyvena traumą, artimojo netektį. Labai sukrečia artimojo ar pažįstamo mirtis, bandymas nusižudyti, todėl tokią traumą patyrę žmonės turėtų būti stebimi atidžiau. Atkreipkite dėmesį ir tada, jei neretai išsprūsta posakiai: ,,aš noriu mirti“, ,,nebenoriu gyventi“, ,,geriau čia manęs nebūtų“, vyrauja itin slogi, niūri, liūdna, pesimistiška savijauta.
Sunerimti vertėtų ir tada, jei artimojo nebedomina anksčiau patikusi veikla, jo elgesys rodo abejingumą, apsileidimą, žmogus pradeda elgtis itin rizikingai. Ženklai gali būti ir užsisklendimas, nenorėjimas su niekuo bendrauti, nuolatinis buvimas vienatvėje, didesnis alkoholio vartojimas ar didelis nervingumas.
Taip pat reikėtų stebėti žmogaus išvaizdos bei dienotvarkės pasikeitimus, nes staigus svorio pokytis, miego, valgymo režimo pakitimas taip pat yra ženklai, verčiantys nerimauti.
Vos tik kilus įtarimui, kad artimasis turi minčių apie savižudybę, nereikėtų tos informacijos laikyti savyje. Patariama pasikalbėti su mokytoju, socialiniu darbuotoju, psichologu. Būtina padėti susisiekti su pagalbos linija ar specialistu. Į kalbas, juokavimą ir užuominas apie savižudybę reikėtų reaguoti labai rimtai ir apie tai atvirai pasikalbėti. Būtina parodyti, kad artimojo gerovė yra svarbi, kad juo yra rūpinamasi. Galbūt tuo metu juo besirūpinantis žmogus yra vienintelis, kuris šiuo metu rodo šilumą ir paramą.
Kur kreiptis pagalbos?
Pagalbos tarnyba „Vaikų linija“ – www.vaikulinija.lt
Tel. 116 111
Dirbama 11.00–21.00 val.
Pagalbos tarnyba „Jaunimo linija“ – www.jaunimolinija.lt
Galite registruotis ir rašyti svetainėje. Atsakymas ateina per dvi dienas.
Tel. 8 800 28 888.
Dirbama visą parą.
Pagalbos tarnyba „Vilties linija“ (psichologinė pagalba suaugusiesiems)
Galite registruotis ir rašyti svetainėje www.kpsc.lt. Atsakymas ateina per tris dienas.
Tel. 8 800 60 700
Dirbama visą parą.