Ūkio ministerija teikia siūlymą įteisinti virtualiąją buveinę, tai yra suteikti galimybę steigti įmones, kurios neturėtų fizinio patalpų adreso, o visą komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis vykdytų tik virtualiojoje erdvėje. Priėmusi šį sprendimą, Lietuva taptų viena pirmųjų pasaulyje, įteisinusia virtualiąją buveinę.
„Ir Lietuvoje, ir pasaulyje jau daug metų veikia įmonės, kurios neturi biurų, o tokių įmonių darbuotojai kartais dirba ne tik skirtinguose miestuose, bet ir valstybėse. Vis dėlto reikalaujama, kad tokios įmonės taip pat turėtų fizinį patalpų adresą, todėl dažnai įmonės registruojamos butuose, viešai atskleidžiama steigėjo gyvenamoji vieta arba ieškoma tarpininkų, galinčių suteikti patalpų adresą. Įteisinusi virtualiąją buveinę Lietuva taptų viena pirmųjų šalių pasaulyje, suteikiančių galimybę ne tik steigti įmonę bet kuriame pasaulio taške elektroniniu būdu, bet ir visą komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis vykdyti elektroninėje erdvėje. Beje, šis sprendimas būtų naudingas įmonėms, net ir turinčioms biurus“, – teigia siūlymo iniciatorius, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Šiuo metu, steigiant įmonę, jos buveinė yra nustatoma pagal patalpų adresą. Dėl to nekilnojamojo turto neturintys bendrovių steigėjai, siekdami įsteigti įmonę, turi kreiptis į asmenis, turinčius patalpas ir gauti jų sutikimą registruoti įmonę (už užmokestį arba nemokamai). Toks reikalavimas tam tikrais atvejais apsunkina įmonių steigimo procesą. O pasirinkus virtualiąją buveinę turėtų būti nurodomas tik suteiktas elektroninio pristatymo dėžutės adresas Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo informacinėje sistemoje.
Virtualiosios buveinės pasirinkimas palengvintų ir komunikaciją su valstybės institucijomis, kitais asmenimis. Šiuo metu komunikacija dažnai yra neefektyvi, nes įmonių valdymo organai dažnai faktiškai nedirba registruotoje buveinėje. Be to, būtų sumažinta administracinė ir finansinė našta, kuri atsiranda naudojantis tarpininkavimo paslaugomis, siunčiant dokumentus registruotu laišku įmonės buveinės adresu ir pan. Virtualiosios buveinės įtvirtinimas padėtų spręsti minėtas problemas, nes valstybės institucijos, įmonės bei asmenys galės tarpusavyje komunikuoti elektroninėje erdvėje.
Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios juridinių asmenų buveinę, įtvirtintos beveik prieš du dešimtmečius ir nenustato jokių alternatyvų, tokių kaip virtualiosios buveinės pasirinkimas. Prieš 8 metus Civiliniame kodekse buvo atsisakyta pareigos įmonės buveinės adresą nurodyti įstatuose, nes buveinės adreso keitimas buvo vienas iš dažniausiai keičiamų duomenų, taip buvo palengvintos sąlygos pakeisti įmonės buveinės adresą.