Nuo 2023 m. Lietuvos valstybė skirs finansavimą užsienyje veikiančioms lituanistinio švietimo įstaigoms išlaikyti. Jau nuo ateinančių metų pradžios Švietimo, mokslo ir sporto ministerija galės organizuoti užsienio lituanistinėse mokyklose besimokančių mokinių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimą – bus nustatomas jų lietuvių kalbos mokėjimo lygis, jiems bus išduodamas pažymėjimas. Tokį Švietimo įstatymo pakeitimą priėmė Seimas.
Švietimo įstatymo pakeitimu numatyta, kad lituanistinio švietimo įstaigoms, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, iš Lietuvos Respublikos biudžeto būtų skiriama lėšų lituanistinio švietimo programoms vykdyti. Skyrus finansavimą, lituanistinės mokyklos galės susimokėti už patalpų nuomą, už darbą mokytojams, nes daugelis jų dabar dirba savanorystės pagrindais. Lėšos šioms reikmėms atitektų iš asignavimų, skirtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Jos būtų skiriamos atsižvelgiant į mokinių skaičių ir valstybės finansines galimybes. Ši įstatymo nuostata įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d. Jeigu mokinių skaičius lituanistinėse mokyklose išliktų panašus, koks yra dabar, skaičiuojama, kad tam kasmet reikėtų apie 1,5 mln. eurų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto.
Lituanistinės mokyklos savo veiklos projektams ir dabar gali gauti finansavimą iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Ministerija kasmet skelbia konkursus užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektams finansuoti. Lėšos skiriamos metodinei ir mokomajai medžiagai, sporto priemonėms įsigyti, taip pat finansuojami projektai, skatinantys mokyklų bendradarbiavimą, didinantys mokinių motyvaciją, tobulinantys mokytojų kvalifikaciją.
Lietuva taip pat įsipareigoja vertinti lituanistinių mokyklų mokinių lietuvių kalbos pasiekimus. Vertinti lietuvių kalbos pasiekimus ir gauti tai įrodantį dokumentą daugelį metų pageidavo lituanistinės mokyklos. Lituanistinių mokyklų mokiniams pažymėjimas leis sklandžiau integruotis jiems grįžus į Lietuvą, mokytojams bus paprasčiau suprasti, kokio lygio yra vaiko lietuvių kalbos žinios. Pažymėjimas taip pat suteiks papildomų galimybių stojant į užsienio aukštąsias mokyklas, nes lietuvių kalbos mokėjimas būtų įskaitomas kaip užsienio kalbos mokėjimas.
Lietuvių kalbos mokėjimo lygiai bus nustatomi pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis, pripažįstamus daugelyje valstybių. Pagal šiuos metmenis nustatomi kalbos pradedančio vartotojo (A1 ir A2), savarankiško vartotojo (B1 ir B2) ir gero vartotojo (C1 ir C2) lygiai. Lietuvių kalbos pasiekimų vertinimo organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarkos aprašą patvirtins švietimo, mokslo ir sporto ministras.
2022 m. kalbos lygio testai bus laikomi nuotoliniu / elektroniniu būdu, mokinys galės pasirinkti laikyti vieno iš šių lygių testą – A1–A2, B1 arba B2, o suaugusieji ir C1. Nuo 2023 m. numatoma organizuoti ir daugialygį kalbos testą.
Švietimo ir mokslo institucijų registre dabar užregistruotos 232 lituanistinės mokyklos, kuriose mokosi apie 11,3 tūkst. užsienio lietuvių vaikų, dirba apie 1200 mokytojų.