Griežtėjantys higienos ir maisto saugos reikalavimai prieš gyventojus atsisuka kitu galu. Lietuva sparčiai vejasi Vakarų Europą pagal nepagydomas uždegimines žarnyno ligas. Per pastaruosius aštuonerius metus sergamumas Krono liga ir opiniu kolitu Lietuvoje išaugo 2,5 karto, kasmet ši liga pasiglemžia vis daugiau jaunų žmonių. Tai atskleidžia naujausias šių ligų tendencijų Europoje tyrimas. Jis pristatytas gegužės 19-ąją, Pasaulinę uždegiminių žarnyno ligų (UŽL) dieną, Seime surengtoje konferencijoje. Šiai dienai paminėti čia taip pat atidaryta paroda „Perspektyvos: nutiesiant tiltą iš praeities į ateitį“. Menininkai bandė pažvelgti į jaunų žmonių kančias per savo prizmę.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas teigė, kad autoimuninėmis ligomis suserga vis daugiau lietuvių ir tai siejama su vakarietišku gyvenimo būdu.
„Tai yra vadinamoji civilizacijos ligų grupė. Lietuvoje šių ligų paplitimas vis dar tris kartus mažesnis negu Skandinavijoje. Estijoje, kuri išsivystymu sparčiai artėja prie ES šalių, sergamumas yra pusantro karto didesnis negu Lietuvoje. Naujos maisto paruošimo technologijos – higiena, sterilumas, – žinoma, turi labai teigiamų aspektų – daug rečiau apsinuodijame maistu ir rečiau užsikrečiame infekcinėmis ligomis. Tačiau mažėjant infekcinių ligų medikai pastebi autoimuninių ligų gausėjimą, o tai greičiausiai vyksta dėl žarnyno mikrofloros pokyčių. Ir po 5–10 metų sergamumas Lietuvoje gali nesiskirti nuo Vakarų šalių“, – sakė L. Kupčinskas.
LR Seimo Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė įsitikinusi, kad pagrindinis tikslas šalies sveikatos strategijoje turėtų būti ne tik ligų profilaktika, bet ir neįgalumo prevencija.
„Kaip įvertinti vieno ar kito vaisto efektyvumą, kai ateina naujas modernus vaistas ir sakoma, kad jis iš biudžeto pareikalaus keleto milijonų litų, o atsakymas – nėra pinigų? Ar tikrai svarbu tik kaina, jeigu nėra duomenų, kiek dienų per metus viena ar kita liga sergantys žmonės yra nedarbingi, kiek reikia išmokų iš to paties valstybės biudžeto? Aš labai viliuosi, jog Sveikatos apsaugos ministro žodžiai, kad išlaidos ligoms gydyti yra ne išlaidos, o investicija, virstų tikrais darbais ir priverstų visas ministerijas darniai dirbti ir ieškoti bendrų sprendimų“, – kalbėjo D. Mikutienė.
33-ejų metų kaunietis Edvardas Liakas opiniu kolitu susirgo būdamas vos 26 metų. Lig tol jis nebuvo net lankęsis ligoninėje, o dabar žino, kad serga nepagydoma liga, kuri atima vis daugiau jėgų. Jis yra vienas iš maždaug 1500 žmonių Lietuvoje, sergančių nepagydomomis uždegiminėmis žarnyno ligomis.
Krono liga ar opiniu kolitu susirgę žmonės tampa savo namų įkaitais. Jie priversti dešimtis kartų per dieną tuštintis, ir tai tęsiasi savaitėmis. Žmones nuolat kamuoja pilvo spazmai, skausmas ir nemalonūs pojūčiai žarnyne. Uždegiminėmis žarnyno ligomis kiekvienais metais Lietuvoje suserga apie šimtą jaunų 15–40 metų amžiaus žmonių.
Lietuvos Krono ligos ir opinio kolito draugija, atstovaujama E. Liako, siekia, kad valstybė kompensuotų pacientams reikalingą gydymą: „Tai ne ta liga, nuo kurios gydaisi ir vieną dieną pasveiksti. Ji yra visam gyvenimui ir lemia neįgalumą, kaip, pavyzdžiui, diabetas. Mūsų draugija siekia, kad vaistai, kaip ir diabetu sergantiems žmonėms, būtų visiškai kompensuojami ir skiriami tada, kai, gydytojo nuomone, pacientui jų labiausiai reikia. Tinkamai gydomi mes galime sėkmingai dirbti, siekti išsilavinimo ir netapti našta visuomenei“, – sakė E. Liakas.