Pradinis / Lietuviai svetur / Lietuvės istorija vis daugiau žmonių įkvepia keisti įpročius

Lietuvės istorija vis daugiau žmonių įkvepia keisti įpročius

Dažnas mūsų nesijaučia visiškai patenkintas savimi: vienus kamuoja sveikatos problemos, kitiems norisi figūros ir apskritai išvaizdos pokyčių, dar kiti kenčia nuo energijos ir gyvenimo džiaugsmo trūkumo. Kaip tapti ne tik gražesniems, judresniems, bet ir laimingesniems atsisakius visiškai nereikalingų dalykų? Kaip pamilti save ir tausoti savo kūną? Londone šiuo metu gyvenanti knygos „Lieknesnė, gražesnė, laimingesnė aš“ ir tinklaraščio „Sveikos gyvensenos dienoraštis“ (www.missfit.lt) autorė Karolina Germanavičiūtė ne tik rado atsakymą į šiuos klausimus, bet ir dalijasi patirtimi su pokyčių trokštančiais žmonėmis, taip tapdama jų drauge ir pakeleive sveikos gyvensenos link.

Karolina, kam skirta Jūsų knyga „Lieknesnė, gražesnė, laimingesnė aš“?

Knyga yra skirta tiems, kurie nori ką nors keisti, tačiau neranda jėgų tai pradėti. Norintiems atrasti valios bei pamilti save, puoselėti savo kūną ir džiaugtis nuolatine gera savijauta. Tiems, kurie nori nustoti save varžyti dietomis ir pakeisti savo gyvenimo būdą. Norėjau pasidalyti savo istorija ir patarimais ir taip padrąsinti bei įkvėpti tuos, kuriems reikia motyvacijos ar paraginimo.

Siekiate įkvėpti žmones imtis tam tikrų gyvenimo pokyčių. O kas motyvavo Jus?

Mane pačią motyvavo noras keistis. Supratimas, kad dietomis ir laikinais susilaikymais nuo nesveiko maisto nieko nepasieksiu. Norėjau ilgalaikių rezultatų. Mane liūdino tai, jog po dietų, kai palūždavau, vis labiau save grauždavau ir auginau dar didesnį vidinį pyktį. Žinojau, kad reikia keistis ne iš dalies, o iš pagrindų. Keisti požiūrį į maistą, sportą ir apskritai į gyvenimą.

KnygaDeja, žmonės dažnai nesiklauso net medikų patarimų. Kaip manote, kodėl juos turėtų paveikti Jūsų knyga?

Knygoje aš dalijuosi sava istorija, savo nuopuoliais ir pasiekimais. Atvirai pasakoju, kaip keitėsi mano mąstymas pradėjus sveikai gyventi. Rašau apie tai, kaip pratinausi prie naujo gyvenimo būdo, kaip man sekėsi sportuoti ir kas trukdė kažką daryti. Manau, norinčiajam pasikeisti ir puoselėti savo kūną yra reikalingas draugas, tačiau, kad ir kaip būtų keista, ne visada sunkiausiais momentais norima kreiptis į artimuosius. Kartais reikia patarimo iš to, kurio visai nepažįsti. Norisi žinoti, kad ne tau vienam yra sunku prisiversti. Knygos herojė esu aš. O aš nesu medikė ar sveikatos specialistė. Tiesiog norėjau būti ta draugė ir pakeleivė sveikos gyvensenos link.

Papasakokite, kokių pokyčių ėmėtės ir kokiais rezultatais dabar džiaugiatės.

Kai paskutinį kartą laikiausi dietos, aš, kaip, manau, ir daugelis, žinojau, kad tai yra laikina. Laukiau dienos, kada vėl pradėsiu nesveikai maitintis ir nustosiu save varžyti. Tik kai, be abejonės, sugrįžo visi numesti kilogramai, pradėjusi save vadinti silpnavale ir kaltinti, supratau, jog tokie dalykai gali gana stipriai paveikti mane ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Pradėjau nuo minties, kad turiu mylėti save ir savo kūną, tačiau atsidėkodama už visas galimybes turiu jį puoselėti. Norėjau sveikatos, kuri padės man siekti tikslų, bei savijautos, kuri leis pasitikėti ir džiaugtis savimi.

Dabar yra taip, kaip ir žinojau, kad bus pakeitus gyvenimo būdą: esu patenkinta savo sveikata, džiaugiuosi savo kūnu ir, atsiradus daug daugiau energijos, nesustoju planuoti ir įgyvendinti vis naujų idėjų. Bandau gyventi visu 100 procentų. Taip, kad savimi didžiuočiausi ir motyvuočiau kitus.

Ko atsisakyti buvo sunkiau – rūkymo ar nesveiko maisto? Turbūt pastarasis sukelia ne ką mažesnę priklausomybę… Per kiek laiko įmanoma įveikti tą nenumaldomą norą suvalgyti ką nors nuodėmingo sveikatos požiūriu?

Sunkiau buvo atsisakyti nesveiko maisto. Pati pradžia, be abejo, būna sunkiausia. Vėliau tai jau tapo įpročiu. Dabar be vargo praeinu pro nesveikų produktų skyrius ar greitojo maisto restoranus. Žinau, ko mano kūnui reikia, o ko ne.

Manau, svarbiausia yra pakeisti požiūrį. Reikia, kaip ir minėjau, pamilti save ir suprasti, kad mes privalome saugoti bei puoselėti savo kūnus. Svarbu suvokti tam tikrų produktų nenaudą ir pavojingumą mūsų organizmui. Mano manymu, pradėjus sveikai gyventi jau po dviejų mėnesių bus lengviau praeiti pro nesveiką maistą ir jo atsisakyti.

Kaip mečiau rūkyti, taip pat aprašiau savo knygoje. Tai yra nepaprastai lengva. Rūkymas nesuteikia jokio malonumo. Tik dėl reklamų ir žiniasklaidos įtakos galime tapti priklausomi nuo įvairių dalykų. Dažnai žmonėmis būna itin lengva manipuliuoti: nerūkančiajam reklama įbrukamos cigaretės, o vėliau – ir priemonės, kuriomis bus galima mesti rūkyti.

Ar Jums ėmus lieknėti aplinkiniai nesistengė atkalbinėti baimindamiesi, kad galite susirgti?

Kad atrodau per lieknai, turbūt yra pasakiusi tik mano močiutė, o mes juk žinome, jog joms anūkėliai visada turi būti daug ir sočiai pavalgę ir su putliais skruostukais (šypsosi – red. past.). Sulieknėjusi sulaukiau tik komplimentų. Per visą sveikos gyvensenos laiką niekada nebuvau sulysusi taip, kad būtų verta sunerimti. Intensyviai sportuoju ir sočiai, tačiau sveikai valgau, todėl mano kūnas yra toks, koks, mano manymu, ir turi būti. Tie, kurie anksčiau klausdavo, kam save „kankinu“, jau yra ne kartą paprašę mano patarimo sveikos gyvensenos klausimu. Aplinkiniai sako, kad esu gyvybingesnė, veiklesnė, laimingesnė, – taip ir jaučiuosi. Noriu, kad taip jaustųsi ir visi kiti.

Kada pradėjote savo patirtimi dalytis su kitais? Ar pradėjusi rašyti tinklaraštį jau turėjote tikslą anksčiau ar vėliau imtis ir ko nors daugiau, pvz., knygos rašymo?

Praėjus keletui mėnesių nuo sveikos gyvensenos pradžios sulaukdavau vis daugiau klausimų iš aplinkinių. Vėliau pagalvojau, jog tuo, iš kur gaunu motyvacijos ir kaip sveikai gyvenu, išties norėčiau pasidalyti su kitais. Buvau labai užsidegusi ir, džiaugdamasi tokiais pokyčiais, nekantravau apie juos papasakoti ir tiems, kurie taip pat nori pradėti sveikai gyventi. Pradėjusi rašyti tinklaraštį net nenumaniau, kad tai atves prie knygos rašymo. Tiesa, apie knygą galvojau ir anksčiau, tačiau nežinojau, apie ką ją rašyčiau. Rašymas portalams bei laikraščiams, puslapio skaitytojų laiškai bei klausimai galiausiai subrandino idėją, kad turėčiau parašyti knygą.

Tinklaraštis – savotiškas viešas dienoraštis. Ar nebijojote atskleisti savo tapatybę jį rašydama (kai kurie vengia tai daryti)? Ar apskritai esate drąsus ir atviras žmogus?

Tai, kuo dalijuosi savo tinklaraštyje yra motyvacija, patarimai bei idėjos norintiems sveikai gyventi ir džiaugtis gražiu kūnu. Tapatybės atskleisti nebijojau, nes norėjau, kad, ieškodami motyvacijos, žmonės galėtų mane bent truputį pažinti. Mano istorija ir dienoraštis yra tikri ir atviri. Kita vertus, aš pati niekada nesisemčiau įkvėpimo iš žmogaus, slepiančio savo vardą. Apskritai apie savo gyvenimo būdą pradėjusi pasakoti socialiniuose interneto tinkluose, norėjau, kad bandantis keistis asmuo galėtų mane pažinti, sekti mano istoriją ir nebijoti kreiptis prireikus pagalbos ar patarimo. Gyvenime taip pat esu drąsi ir gana atvira. Aš ne iš tų, kurie tik linksi galva ar trukčioja pečiais klausydami kitų, – aš iš tų, kurie pasakoja, tačiau, kai reikia, sugeba ir išklausyti.

Ką manote apie kai kurių specialistų patarimus norint sulieknėti valgyti sočiai, bet tik du kartus per dieną? Tai yra priešinga informacija tai, kurią mes esame įpratę girdėti, – kad reikia valgyti kas maždaug tris valandas…

Aš laikausi penkių valgių per dieną taisyklės: pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė. Manau, tam, kad mūsų metabolizmas būtų geras, turime valgyti kas dvi–tris valandas, leisdami nuolat dirbti virškinimo sistemai. Valgyti du kartus per dieną, mano manymu, yra gana sunku, nes žmogus norės užkandžiauti, o tai gali baigtis nesveikų užkandžių ragavimu. Taip pat, žinant, kad valgysi tik du kartus per dieną, manau, dažnai galima pamiršti saiką ir persivalgyti. Viskam galima pritaikyti psichologinį mąstymą: bus ilgos pertraukos tarp dviejų valgių, todėl asmuo ne valgio metu dažnai galvos apie tai, kaip sulaukti kito pavalgymo; dėl to bus irzlus, nebus lengva mąstyti apie darbą ar kitus reikalus.

Kaip informacijos (kuri neretai būna prieštaringa) gausybėje atsirenkate, kas Jums tinka?

Pradėjusi sveikai gyventi, daug eksperimentuodavau su savo kūnu. Atsargiai tikrinau, kurie maisto produktai man tinka, o kurie ne. Kas man padeda jaustis energingesnei, o kas apsunkina. Per beveik dvejus kasdienio domėjimosi sveika mityba metus esu sukaupusi gana nemažai informacijos. Stengiuosi apie sveiką gyvenseną skaityti ne tik portaluose, bet ir knygose. Jei, tarkime, noriu išbandyti naują produktą, apie kurį perskaičiau portale, būtinai paieškosiu papildomos informacijos apie jį angliškuose tinklalapiuose, specialistų knygose ir pasiklausinėsiu kitų asmenų. Tada tai išbandžiusi pasidalysiu savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.

Ar iš savo mitybos visiškai išbraukėte saldų maistą? Kuo jį pakeičiate?

Iš savo mitybos saldaus maisto išbraukusi nesu. Jam randu alternatyvių produktų ir sveikų receptų. Kepuosi baltyminius varškės apkepus, gaminuosi grūdų batonėlius, valgau jogurtą su medumi, uogomis, jeigu noriu, pasmaguriauju ir juoduoju šokoladu. Kaip sakoma, reikia tik noro ir viskas yra įmanoma. Sveikai gyventi nėra sunku, tiesiog reikia to norėti ir tai pradėti. Be to, kartais sau leidžiu suvalgyti ir tai, ko nevalgyčiau kasdieną. Dieną per savaitę ar dvi galiu sau leisti ledų porciją, mamos keptą pyragą ar riebesnį patiekalą. Tiesa, nekalbu apie traškučius, gazuotus saldžiuosius gėrimus, gruzdintas bulvytes ar mėsainius – to mano mityboje nėra jau kurį laiką.

Ar tiesa, kad pradėjus sveikiau maitintis tenka kur kas daugiau laiko sugaišti gaminant maistą ir daugiau išleisti?

Pagalvokite taip: pinigai, kuriuos išleidžiate sveikiems produktams, tolygu sumai, išleidžiamai vitaminams ir vaistams. Tai gali būti kiek brangiau, tačiau viskas atsiperka ir yra naudinga. Be to, maistui gaminti laiko skiriu kur kas mažiau nei anksčiau. Dabar jau mąstydama apie pietus savaime pagalvoju, tarkime, apie grikius arba ruduosius ryžius garnyrui, kai kitiems galbūt į galvą šauna makaronai arba keptos bulvės. Man sveikas maistas jau tapo įprastas. Manau, reikia tiesiog priprasti ir nebekils galvos skausmo dėl gaminimo ar produktų pirkimo.

Dažnas mūsų nori ką nors keisti, bet pabandęs vėl grįžta prie senųjų įpročių. Kaip kelyje į pokyčius sekėsi nepaklysti Jums?

Supratau, kad dietos yra laikina, o sveika gyvensena – visam laikui. Kadangi norėjau gerai jaustis nuolatos, o ne tik tada, kai numetu keletą kilogramų, žinojau, kad grįžti prie senų įpročių nebegaliu, o vėliau supratau, kad grįžti ir nebenoriu. Matomi rezultatai ir geresnė savijauta mane veda pirmyn. Supratusi, kad pavyko pasiekti tiek, žinau, jog galiu pasiekti dar daugiau: ugdoma valia padeda pasiekti ir bendrų gyvenimo tikslų.

Ką atsakytumėte tiems, kurie teigia, kad gyvenimas vienas ir reikia mėgautis visais jo teikiamais malonumais, taigi ir visokiu maistu, gėrimais ir kt.

Jie visiškai teisūs. Tik supraskite, kas yra malonumas: ar tai žinojimas, kad savimi rūpinatės ir save puoselėjate sveikai maitindamiesi, ar, priešingai – investavimas į nereikalingus dalykus ir anksčiau ar vėliau prasidėsiantys negalavimai? Maistas man yra ir bus vienas iš didžiausių malonumų, todėl pasirūpinu, kad jis būtų malonus ne tik mano skonio receptoriams, bet ir kūnui. Išmokite rinktis tai, kas naudinga, ir mėgaukitės taip, kad nereikėtų dėl to gailėtis.

Ar žmonės dažnai kreipiasi į Jus dėl patarimų ir kitokios pagalbos? Kokie prašymai dažniausi?

Taip, į mane kreipiasi bene kasdien. Dažniausiai klausiama, kaip rasti valią ir pradėti sveikai gyventi. Tokie klausimai labai padėjo rašant knygą. Žinojau, ko skaitytojams reikia ir ką jie nori sužinoti. Taip pat džiaugiuosi, kai sulaukiu ir kiek atviresnių klausimų, pasipasakojimų, – tai rodo, kad žmonės nebijo manimi pasitikėti. Aš su malonumu jiems padedu, išklausau ar patariu. Kartais tai nesibaigia atsakymu į klausimą ir prasideda ilgiausi susirašinėjimai. Sudariusi mitybos planus, dažnai klausiu moterų ir merginų, kaip joms sekasi, stengiuosi paraginti, labiau pamotyvuoti, pasidžiaugti gerais pasiekimais.

Jūsų tinklaraštyje perskaičiau žodžius: „Lietuva tokia, kokios į nieką nekeisčiau. Žemė, kurios nė už ką nepašiepčiau. Prisiminimai, kurių niekada nenorėčiau užmiršti, ir metų laikai, kuriuos visada godžiai uostyčiau. Vienintelė tokia brangi ir miela sugrįžti. Vienintelė, kurios ilgiuosi ir kurią sapnuoju. Vienintelė šalis, kurią taip myliu. Ir už ką Tave taip – seną ir skaudintą?“ Galbūt galite pakomentuoti, kas įkvėpė tai parašyti?

Gyvendama užsienyje, labai pasiilgstu savos šalies. Lietuvoje man viskas sava: kalba, gatvės, namai, miestai, į kuriuos įsismelkę daug prisiminimų… Ten ypatingai kvepia metų laikai. Aš visada nepaprastai laukiu grįžimo į Lietuvą per atostogas, o sulig kiekvienu grįžimu žinau, kad kažkada parvyksiu visam laikui. Sakoma, kad tik kai prarandi, supranti, kokie brangūs yra tam tikri dalykai. Lietuva, be abejo, ne prarasta, o tik labai išsiilgta. Man lengva adaptuotis kitoje šalyje, Anglijoje jaučiuosi puikiai, tačiau pastaruoju metu dažnai užplūsdavo nostalgiškos mintys apie Lietuvą. Neslėpsiu, ateities planai susiję su grįžimu į Tėvynę.

Jūsų pacituotą straipsnį rašiau iš lėktuvo žvilgsniu palydėjusi tolstančią Lietuvą. Buvau gyva knygos pristatymo įspūdžiais, surengta bendra treniruote, šeimos šventėmis bei pamatytais išsiilgtais bičiuliais… Pajaučiau įkvėpimą ir, kaip man jau tapę įprasta, mintis suskubau sukelti į lapą.

Priešingai nei daugelis, aš nesišvaistau grubiais žodžiais, kai nesu patenkinta Lietuvos politika, teisėsauga ar įstatymais. Mane liūdina komentarai, kuriuose šalies vardas vartojamas kaip keiksmažodis, o pasakymas „tik Lietuvoj taip“ jau yra tapęs toks dažnas, kad net darosi koktu. Lietuvoje man miela, aš pasididžiuodama anglams draugams pasakoju mūsų šalies istoriją ir negailiu gražių žodžių norintiems aplankyti ją. Turbūt todėl ir sakiau: „Už ką Tave – seną ir skaudintą.“

Anglijoje gyvena ir Jūsų šeima, ir širdies draugas. Ar tai nesulaikys Jūsų nuo grįžimo į Lietuvą?

Mes visi norime grįžti namo, tik dar nesame tikri, kada tai bus.

Sakoma, kad anglai yra labai malonūs, jokiu būdu neįžeis žodžiais kito žmogaus. Galbūt Jūsų patirtis kitokia? Kurių – lietuvių ar anglų – būdas Jums vis dėlto artimesnis, mielesnis?

Anglai yra labiau atsipalaidavę, tačiau manau, kad kiekvienoje šalyje yra įvairių žmonių. Anglijoje esu sutikusi ir labai nemalonių, grubių ar nemandagių asmenų. Lygiai kaip ir Lietuvoje. Tik vienas kultūrinis ir labai ryškus skirtumas yra tas, jog anglai daug šypsosi. Žinoma, šypsena yra gerai, tik kai pastebi, kad atitrūkus jūsų žvilgsniams ji staigiai dingsta iš kito asmens veido, atrodo, jog geriau jau jos išvis nebūtų. Geriau jokios nei perdėtai dirbtina. Be abejo, ir tai galima pasakyti ne apie kiekvieną asmenį – kiti šypsosi tikrai nuoširdžiai.

Papasakokite apie savo keliones. Kokios šalys Jus labiausiai traukia, kodėl?

Esu aplankiusi nedidelę dalį Europos: Norvegiją, Baltarusiją, Vengriją, Angliją, Belgiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Maltą bei Lenkiją. Viena iš mano svajonių yra apkeliauti kuo daugiau šalių. Šiuo metu labiausiai norėčiau nuvykti į Ameriką. Tiesa, labiau į šiaurę, kur atsivertų didingesni gamtovaizdžiai…

Pamenu, mano buvusi bendradarbė sakė, kad iki 25 metų svajojo aplankyti 25 šalis. Labai susižavėjau šia idėja, tačiau nežinau, ar bandysiu ją įgyvendinti. Nors, jei jau užsikabinčiau už šios minties, tai neabejoju, kad taip ir nutiktų. Šią vasarą pirmą kartą pabandžiau keliauti viena – netikėtai sugalvojusi nusipirkau lėktuvo bilietus į Strasbūrą ir praleidau ten visą dieną. Aplankiau vyriausybines įstaigas, anksti ryte bėgau 6 km krosą, pažinau miestą, paragavau prancūziškų ragelių, pasimėgavau miesto kultūra ir grįžau namo. Tai buvo smagi patirtis, kurią greitu metu žadu kartoti, tereikia išsirinkti šalį…

Kokia buvo neįprasčiausia Jūsų kelionė, kuri suteikė ypač vertingos patirties?

Kiekviena mano kelionė buvo vienaip ar kitaip įdomi, išskirtinė – visos šalys yra skirtingos bei savaip žavios. Man nepaprastai patinka gamta, todėl manau, kad gražiausia vieta, kurioje esu buvusi lig šiol, yra Ežerų krašto (angl. Lake District) vietovė šiaurės Anglijoje. Ten praleidau dvi dienas kopinėdama į kalnus, ypač daug įspūdžių paliko urvų tyrinėjimas. Ši kelionė sužadino mano jausmus ir motyvavo nepaliauti siekti tikslų. Esu rašiusi, jog siekti tikslų – tai lyg kopti į kalną, apie tai kalbėjau ir savo knygoje „Lieknesnė, gražesnė, laimingesnė aš“.

Ne kartą esu sakiusi, kad esu gamtos vaikas. Man patinka žvejoti, grybauti, stovyklauti. Nepaprastai mėgstu bėgioti gryname ore, todėl nepraleidau progos pabėgioti minėtame Ežerų krašte ir apskritai visose kitose šalyse, kuriose teko apsilankyti. Tai yra dar vienas iš mano būdų greičiau susipažinti su vietove. Be to, gamtoje, gryname ore man dažnai gimsta įvairių idėjų.

Dėkoju už pokalbį ir norėčiau paprašyti pasidalyti Jūsų mėgstamo sveiko deserto receptu.

Dalijuosi grūdų batonėlio receptu:

5Reikės:

1 puodelio avižų,
po pusę saujos trupintų lazdyno, anakardžio ir graikinių riešutų,
moliūgų sėklų,
linų sėmenų,
2 šaukštų riešutų sviesto,
3 šaukštų medaus,
baltyminių pupelių miltų (sportuojantiems).

Gaminimas:

Į riebalams atspariu popieriumi padengtą skardą suberkite avižas ir pašaukite jas į 180 °C temperatūros orkaitę 10 minučių. Kepkite, kol švelniai paruduos, pasidengs gintarine spalva. Sutrupintus riešutus ir kitas sėklas sudėkite į vieną dubenėlį, suberkite keptas avižas. Sukrėskite medų ir riešutų sviestą, įberkite šaukštą birių pupelių baltymų. Masę sumaišykite ir vėliau dėkite ant riebalams atsparaus popieriaus, formuodami ištisą kvadratą. Aplankstykite šonus, kad nesuirtų, ir stipriai suspauskite, kad tvirtai suliptų. Dėkite į kamerą, kad sustingtų, ir išėmę supjaustykite.

Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš Karolinos asmeninio archyvo

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top