Jau nebe paslaptis, kad 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse išvysime naują sporto šaką – tarp jaunimo sparčiai populiarėjančias banglentes. Šis sportas Lietuvoje apipintas įvairiais mitais, tačiau kas geriau galėtų juos paneigti, jei ne daugiau kaip dvidešimt metų vandens sportais užsiimantis Girmantas Neniškis?
Banglentininkas sako pirmą kartą pasigauti bangą pabandęs prieš maždaug 23 metus ir nuo tos dienos turintis tikslą – populiarinti, auginti šį didelį susidomėjimą pasaulyje keliantį sportą. „Kalbant apie šią sporto šaką ir pristatant jos privalumus, žmonės norės ir mokytis, tobulėti. Per porą metų galėsime išvysti dar daugiau bangas gaudančių ne tik laisvalaikiu, bet ir vietinėse ar tarptautinėse varžybose dalyvaujančių sportininkų“, – neabejoja Girmantas.
Panašu, kad už savo žodžius Girmantas atsako: su komanda jis jau dešimt metų vasaros pabaigoje organizuoja banglenčių stovyklą, kuri per šį laikotarpį užaugo iki trijų dienų festivalio, pritraukiančio šimtus dalyvių. Jis pabrėžia, jog olimpinis pripažinimas sporto šakai atvers dar daugiau kelių ir galimybių – solidus įvaizdis skatina vaikus pradėti sportuoti. „Kiekvienas jaunas sportininkas, norintis išbandyti save ant vandens, bangą pagauna greitai. Vaikai lankstesni, jų kūnas greičiau prisitaiko, tad gali drąsiai stotis ir pildyti svajones, ugdyti būsimo olimpiečio charakterį.“
Ekstremalas prisimena, jog vaikystėje pats išbandė įvairiausias sporto šakas – nuo krepšinio iki teniso, bet, vos pabandęs plaukti su lenta, suvokė, kad tai jo sportas. „Rimčiau banglenčių sportu užsiimu pastaruosius šešerius metus, nors būtų galima sakyti, jog tai buvo šalia nuo pat vaikystės. Banglentės traukia savo paprastumu: tas lengvumas ir paprastumas ant bangos suteikia nepakartojamą jausmą – slysti nuolat besikeičiančiu paviršiumi neturint jokios kitos atramos kaip skraidančiu kilimu“, – juokauja G. Neniškis ir priduria, kad jei banglenčių sportas kažkada būtų įtrauktas į „Lietuvos mokyklų žaidynes“, jis būtų pirmasis, kuris norėtų mokyti vaikus.
Valios ir užsispyrimo nestokojantis bangų medžiotojas užsimena, jog kadaise pakeisti burlentę į banglentę nebuvo sunku, nes svarbiausia yra bangos – nesvarbu, kuo jas gaudai. Iš Havajų kilęs ekstremalus vandens sportas, kurio metu sportininkas turi išsilaikyti ant banglentės čiuoždamas jūros ar vandenyno bangose, lietuvį žavi savo paprastumu, galimybe būti gamtoje ir tapti stichijos dalimi.
Neniškis prisipažįsta, kad šiame sporte bijoti yra ko, tačiau jei nori tai daryti, turi susitaikyti su visais tavo kelyje pasitaikančiais pavojais. Prieš ketverius metus patirta akistata su rykliu jį išgąsdino, bet baimė truko vos minutę: „Suvokiau, kad lūžo lenta, o šalia plaukioja didžiulis ryklys. Akimirką pasidaviau panikai, tačiau vėliau susikoncentravau ir staigiai nusiyriau į krantą“, – prisiminimais dalijosi jis.
Sportininkas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje jam plaukti visuomet smagu vien dėl to, kad kartu tai daro draugai, bet Meksiką jis vadina antraisiais namais: „Baha pusiasalyje tobulos bangos ir visiškai nėra žmonių, o su banglente kiekvienas išplaukimas į jūrą ir bangos pagavimas leidžia sparčiai tobulėti“, – vardija pamiltos pakrantės privalumus.
Daugiau apie banglenčių sporto subtilybes, įsimintiniausius nuotykius G. Neniškis papasakos šį šeštadienį „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje.
Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.