Žmonių judumas yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių užkirsti kelią COVID-19 infekcijos plitimui, pabrėžia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) mokslininkai. Naujausia analizė rodo, kad lietuviai, lyginant su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis, rečiausiai lankosi parduotuvėse, parkuose, taip pat mažai naudojasi viešuoju transportu. Tai padeda puikiai kovoti su infekcijos plitimu.
LSMU ir LEI mokslininkai, taip pat visuomeninės grupės www.united4health.lt nariai tęsia COVID-19 infekcijos plitimo Lietuvoje epidemiologinę stebėseną ir naujausius modeliavimo bei prognozavimo rezultatus skelbia internete.
Šiuo metu mokslininkai, naudodamiesi „Google“ sistemomis (Google COVID-19 Community Mobility Reports) atlieka detalią šalies gyventojų judumo analizę. Nors šio įrankio galimybės ir ribotos, mokslininkų rankose jis padeda matyti situaciją mūsų šalyje, taip pat leidžia preliminariai palyginti lietuvių ir kitų Europos valstybių gyventojų judėjimo pokyčius ir pokyčių įtaką epidemijos stabdymui.
Naujausioje analizėje (atliktoje balandžio 10 dieną) tyrėjai lygino, kaip dažnai Lietuvos ir kitų Europos šalių gyventojai lankosi parduotuvėse, be to, stebėta, kaip dažnai gyventojai naudojasi viešuoju transportu vykdami į darbą ir atgal. Tai nustatyti padėjo lankomumo transporto stotyse ir numatomose darbo vietose analizė. Taip pat nustatyta, kaip dažnai lietuviai lieka namuose ir lankosi parkuose.
Atlikę lankymosi parduotuvėse analizę mokslininkai nustatė, kad maisto ir kitų prekių parduotuvėse, taip pat vaistinėse, lyginant su latviais ir estais, lietuviai lankosi rečiausiai. Kaimyninės Lenkijos gyventojai parduotuvėse lankosi dar rečiau. Judumo rezultatai rodo, kad labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktose šalyse – Italijoje ir Ispanijoje – taikomi kur kas griežtesni apribojimai taip pat pasiteisina.
Mokslininkai teigia, kad kol kas nėra poreikio Lietuvoje griežtai riboti judėjimą, netgi priešingai – gerėjanti sergamumo situacija leidžia svarstyti tam tikrų karantino sąlygų švelninimą. Vis dėlto tyrėjai atkreipia dėmesį, kad apribojimai turi būti mažinami palaipsniui, įvertinus besikeičiančią epidemiologinę situaciją.
Transporto (stočių) funkcionavimo ir išvykimo į darbo vietas rezultatų analizė parodė, kad ir šiuo atveju Lietuva yra Baltijos ir Šiaurės šalių grupės lyderė, matomas žymus judumo sumažėjimas.
Buvimo namuose ir lankymosi parkuose duomenų analizė rodo, kad ir čia lietuviai karantino laikosi drausmingai. Tai leidžia teigti, kad Lietuvą galima drąsiai priskirti prie drausmingiausių šalių, nepaisant matomo žmonių skaičiaus parkuose ir miškuose padidėjimo.
Netrukus Vyriausybei teks priimti sprendimą dėl karantino pratęsimo ar švelninimo, o daugelio lūkesčiai yra susiję su karantino sąlygų švelninimu. Šie lūkesčiai yra pagrįsti – sėkmingai suvaldyta ir gerėjanti epidemiologinė situacija, taip pat gana drausmingas karantino reikalavimų vykdymas. Nepaisydami to, mokslininkai pabrėžia, kad karantino sąlygų liberalizavimas padidina riziką lengvesniam viruso plitimui, todėl priimant sprendimus būtina atsižvelgti į objektyvius duomenis ir sumodeliuoti tinkamiausius scenarijus.
LSMU inf.