Prieš pat svarbiausias metų šventes, gruodžio 21-ąją, Maince (Vokietija) buvo surengtas Lietuviškas vakaras. Kitą dieną toje pačioje vietoje turėjo vykti jau 23-iasis kalėdinis Mainco festivalis, į kurį jo rengėjas Harold Schmidt pakvietė folkroko grupę iš Klaipėdos „Gyvata“ ir šokių ansamblį iš Anykščių „Gojus“. Tad jų dalyvavimas Lietuviškame vakare buvo lyg ir generalinė repeticija.
H. Schmidt pasirūpino programa, renginio vieta ir aparatūra, o Reino-Nekaro regiono vokiečių ir lietuvių draugija – vaišėmis. Norėta renginio svečiams vokiečiams ir olandams parodyti, kaip Lietuvoje švenčiamos Kūčios. Vegetariškus patiekalus iš žuvies, bulvių ir grybų be lašo grietinės, sviesto ar kiaušinių pagamino lietuvė Laima Brandl ir jos kolegės iš Manheime įsikūrusios draugijos „Darbas visiems“ („Arbeit für alle“). Lietuviškais kepiniais – kūčiukais, burnoje tirpstančiu šakočiu, visiems iš vaikystės laikų pažįstamais „Napoleono “ ir medaus tortais – vaišino draugijos narė, regione Lietuvą savo saldumynais garsinanti konditerė Emilija Schneemann. Kokios Kūčios be šienu kvepiančio ir balta lino staltiese dengto stalo? Buvo visko, kaip ir priklauso: iš Lietuvos atvežti šventintas kalėdaitis ir ruginė visų grūdo dalių duona su kmynais, kūčia, sumaišyta iš daigintų speltos grūdų, maltų aguonų, lazdynų riešutų ir medumi paskaninto vandens, obuoliai, aguonpienis ir ąsotis spanguolių kisieliaus.
Irma Wesche papasakojo apie Kūčių tradicijas, patiekalų simbolines reikšmes.
Svečiai iš pradžių nedrįso ragauti lietuviškų valgių, bet netrukus susigundė. Viskas buvo labai gardu. Ypač visiems patiko lietuviška duona.
Vakarą pradėjo tautiniais rūbais pasipuošę „Gojaus“ šokėjai. Žiūrovai akivaizdžiai negalėjo atitraukti žvilgsnių nuo dailiai nuaugusio jaunimo. „Gyvatos“ atliekamos lietuvių liaudies dainos skambėjo naujai, moderniai. Puikiai derėjo tiedu kolektyvai ir drauge scenoje, nors niekada anksčiau nebuvo net bendravę. Bet kai salėje užgeso šviesos ir pasirodė žvakėmis nešini renesanso stiliaus rūbais vilkintys šokėjai, visi neteko žado. Pati Barbora Radvilaitė („Gojaus“ vadovė Jūratė Uselienė), gausiai pasipuošusi perlų vėriniais, šoko senovinius dvaro šokius.
Renginyje dalyvaujantys lietuviai susižavėję vienas kitam šnibždėjo: „Kokia turtinga mūsų kultūra.“
Angelė Digaitytė