Europos Sąjungos šalyse per metus įvyksta apie vieną milijoną insulto atvejų. Apie 10 proc. ligonių visiškai pasveiksta, 25 proc. turi nežymų neįgalumą, 40 proc. – nuo vidutinių iki didelių pažeidimų, 10 proc. patyrusiųjų insultą prireikia pagalbos namuose, o 15 proc. miršta greitai po insulto. Su sudėtingomis situacijomis šiomis ligomis sergantys pacientai ypač dažnai susidūrė COVID-19 pandemijos metu. Reaguodami į situaciją, Kauno mokslo ir technologijos parko (Kauno MTP) bendruomenės nariai, įmonės „Gruppo FOS Lithuania“, KTU ir LSMU komanda dar labiau sutelkė dėmesį į biomedicininės elektroninės įrangos poinsultinei stebėsenai kūrimą.
Įranga suteiks svarbios papildomos informacijos poinsultiniu laikotarpiu
Pasak „Gruppo FOS Lithuania“ vadovės Rositos Makauskienės, iš rinkoje esančios insulto stebėsenos įrangos kuriamas prietaisas išsiskiria tuo, kad yra nešiojamas, daug kartų pigesnis, saugesnis ir nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės ar stipraus magnetinio lauko.
„Iki šiol tokiems tyrimams atlikti naudojama įranga turi daug neginčijamų privalumų, bet yra labai brangi, galimas tam tikras pašalinis poveikis pacientui dėl jonizuojančiosios spinduliuotės. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai negali būti atliekami, jei pacientas turi širdies stimuliatorių, dirbtinius širdies vožtuvus ar kitus implantus. O sukurta nauja įranga šių trūkumų neturi ir matavimus atlikti galima daug kartų“, – atskleidžia „Gruppo FOS Lithuania“ inžinierius Mantas Mikulėnas.
Technologija skirta poinsultinei sveikatos stebėsenai, atsižvelgiant į smegenų pažeidimo dinamiką ir širdies bei kraujagyslių rodiklius, tokius kaip kraujospūdis ir prieširdžių virpėjimas. Būtent šie rodikliai yra susiję su padidėjusia insulto rizika. Patentuotas išradimas – multimodalinių signalų rinkimo iš žmogaus organizmo sistema, galinti suteikti naujos informacijos apie insultą patyrusių žmonių sveikatą.
Galima užkirsti kelią komplikacijoms
Naudojant Lietuvoje sukurtą biomedicininę elektroninę įrangą galima numatyti galimas komplikacijas bei gretutines ligas (tokias kaip prieširdžių virpėjimas, galimos širdies ir kraujagyslių problemos) ir užkirsti joms kelią, sumažinti antrinio insulto riziką.
„Medicinos technologijų kelias iki pacientų yra labai ilgas, ypač jei išradimas yra sudėtingas, o jo efektyvumą reikia įrodyti tyrimais, atliktais su insultą patyrusiais pacientais. Tačiau mes jau turime įrankį, kurį galima pritaikyti konkretiems praktiniams sprendimams. Šiemet jau gavome Lietuvos patentą ir pateikėme paraišką Lietuvos bioetikos komitetui, kad gautume leidimą ir galėtume pradėti klinikinius tyrimus“, – džiaugiasi R. Makauskienė.
Į Biomedicininę elektroninę įrangą poinsultinei stebėsenai jau investuota pusė milijono eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Italijos aukštųjų technologijų įmonės įsteigtas biomedicininės inžinerijos centras projektą įgyvendina kartu su Kauno technologijos universitetu ir Lietuvos sveikatos mokslo universitetu.