Pradinis / Receptai / Lietuviškai meilės dienai – autentiški senosios Lietuvos virtuvės desertų receptai

Lietuviškai meilės dienai – autentiški senosios Lietuvos virtuvės desertų receptai

Gegužės 13-oji nuo seno Lietuvoje buvo skirta meilės deivei Mildai, kuri paliko ryškų pėdsaką daugybėje legendų. Ne tik istoriniais pasakojimais, bet ir autentiškais lietuviškais desertais šiandien palepinkite savo antrąją pusę. Vilniaus universiteto profesorius ir kulinarinio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas kviečia atsigręžti į Lietuvos gastronomijos istoriją ir drauge pasidairyti tarp senovės lietuvių labiausiai pamėgtų saldumynų, o galiausiai vieną iš autentiškų skanėstų ir pasigaminti.

Pexels nuotrauka

Pirmieji saldumynai – džiovinti vaisiai

Knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė“ autorius R. Laužikas pasakoja, kad nors saldumas yra laikomas vienu iš pamatinių ir lengvai žmogaus atpažįstamų skonių, vis dėlto senovėje jo lietuviams paragauti tekdavo kur kas rečiau negu šiandien. Anot jo, seniausių saldumynų gastronomijos istorijoje beieškant, pirmiausia atsigręžiama į medų, uogas bei vaisius.

Senovės lietuviai, visai kaip ir mes šiandien, ieškodavo būdų, kaip labiau pasisaldinti savo kasdienybę. Tuo metu tam puikiai pasitarnaudavo vaisių ir uogų džiovinimas, po kurio šie tapdavo daug saldesni. Mūsų protėviai, ko gero, taip pat buvo smaližiai, ir seniausias to įrodymas – archeologės Rimutės Rimantienės radinys Nidos senovės gyvenvietėje – ten ji atrado prieš 4000–5000 metų kažkieno paslėptas džiovintų miškinių obuoliukų atsargas“, – pasakoja R. Laužikas.

Lietuviškos virtuvės tyrinėtojas kaip ypatingesnių saldumynų pradžią šalyje įvardija viduramžius. Anot jo, jau XV amžiaus pradžioje apsilankiusieji Lietuvos valdovų Jogailos ir Vytauto puotose galėdavo paragauti saldžių bandelių, vaflių, dabartinį obuolių sūrį primenančių sausųjų uogienių bei kitų gardėsių, tokių kaip sirupe virti vaisių kompotai, saldūs sūriai, meduoliai, saldusis Malvazijos vynas bei lietuviška klasika – šviežias agurkas su medumi.

Įmantrūs šiandienos desertai jau puikavosi ant Lietuvos didikų stalo

Pasakojimais apie Renesanso epochą nukeliantis R. Laužikas teigia, kad šis laikmetis Lietuvos vadovų ir didikų saldųjį stalą papildė miltiniais kepiniais – tortais ir pyragais su saldžiais įdarais bei įvairiais sausainukais. Anot jo, jau tuomet išpopuliarėjo daug saldžių desertų, kuriuos šiandien vis dar būtų galima palaikyti nebūdingais lietuviškajam stalui.

„XVI–XVII amžiais ant Lietuvos didikų stalų būdavo galima daug dažniau išvysti marcipanų, crème brûlée primenančių pieno ir grietinėlės desertų ar į morengus panašių kiaušinių baltymų kepinių. Taip pat vertėtų atsigręžti į kitus mūsų krašto skanėstus: arkasus, pyragus bobas, skystuosius konfitiūrus, kurie būdavo gaminami vaisius ir uogas užpilant karštu sirupu. Ir nors šie desertai iki šiol nėra tokie populiarūs ant šiandienio saldaus stalo, turbūt nedažnas iš mūsų susigundytų šiandien išbandyti tokį skanėstą kaip, pavyzdžiui, ajerų šaknų cukatos“, – sako R. Laužikas.

Kaip vėliausiai Lietuvoje paplitusius saldymus pašnekovas išskiria ledus ir šokoladą, kurie tarp diduomenės išpopuliarėjo tik XVIII amžiuje. XIX amžiuje Vilniuje intensyviai pradėtos leisti kulinarinės knygos, kuriose atsirado ir daugiau iki tol neįprastais laikytų receptų, tarp jų – vokiški „baumkuchenai“, angliškos popiečio arbatėlės įkvėpti įvairūs desertiniai sausainiai.

Lietuviai vis dažniau šiandien ieško cukraus alternatyvos

Nors, pašnekovo teigimu, XIX amžiuje dvarų cukrinės būdavo dažnai rakinamos, kad šeimynykščiai nepiktnaudžiautų cukrumi, šiandien lietuviško prekybos tinklo komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi besikeičiančius lietuvių mitybos įpročius. Anot jos, lietuviai ne tik drąsiau eksperimentuojama su desertais, bet ir dažniau ieško sveikesnių alternatyvų gamindami.

„Iki cukraus išplitimo Lietuvoje desertai dažniausiai būdavo saldinami medumi ir šiandien pastebime sugrįžimą prie natūralių saldiklių. Konditeriniuose gaminiuose saldumui suteikti vis dažniau naudojami natūralūs sirupai, datulės ir kiti įvairūs džiovinti vaisiai. Ieškome alternatyvų sveikiems saldumynams, pavyzdžiui, itin populiarėja Lietuvoje gaminamos saldžiosios vaisių juostelės, kuriose visiškai nėra pridėtinio cukraus, o saldumą suteikia tik vaisiuose natūraliai esantys cukrūs. Lietuvos gamintojai jau ir užsienio rinkas užkariauja liofilizuotomis (šaltyje džiovintomis) uogomis“, – pasakoja E. Dapkienė.

Ta proga gastronomijos ekspertas R. Laužikas ir „Maximos“ atstovė E. Dapkienė siūlo išbandyti keletą autentiškų senovinių lietuviškų desertų receptų ir šventiškai paminėti lietuvių meilės dievaitės Mildos dieną.

Arkasas – desertas, nukeliantis į XVII–XIX amžius

Reikės:

1,5 l saldaus pieno
500 ml rauginto pieno
200 g grietinės
4 kiaušinių
60 g cukraus
100 g razinų
200 g plakamosios grietinėlės
šiek tiek cinamono ir rudojo cukraus

Raugintą pieną išplakite su kiaušiniais ir grietine. Šį mišinį įmaišykite į saldų pieną, įdėkite cukraus, razinų ir vėl viską išmaišykite. Tuomet gautą masę įkaitinkite ir nepamirškite nuolat pamaišyti, kad ši nepridegtų, kol atsiskirs varškė. Tada supilkite viską į skepetą ar kiaurą indą, kad masė nuvarvėtų ir atauštų. Prieš patiekdami arkasą, papuoškite jį plakta grietinėle, pabarstykite cinamonu ir ruduoju cukrumi.

Alberto arbatiniai sausainiai, kurie buvo populiarūs XIX–XX amžiais

Reikės:

300 g cukraus
240 g gerai susmulkintų migdolų
180 g kvietinių miltų
12 kiaušinių trynių
14 kiaušinių baltymų
60 g susmulkintų apelsinų žievelių cukatų
1 šaukštelio cinamono miltelių
½ šaukštelio maltų gvazdikėlių
šiek tiek tarkuotos citrinos žievelės

Gerai sumaišykite cukrų, migdolus, trynius bei 2 baltymus ir viską palaikykite 20 minučių. Tada įdėkite likusius 12 baltymų ir gerai išplakite, tuo pat metu į tešlą po truputį berkite miltus, karamelizuotas apelsinų žieveles ir prieskonius. Iš tešlos suformuokite sausainukus, išdėliokite juos į sviestu pateptą ar miltais pabarstytą skardą ir kepkite orkaitėje, kol šie sukietės.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top