Kukurūzai tautiečių racione jau įsitvirtino įvairiomis formomis – nuo konservuotų grūdelių salotoms ir mišrainėms iki kukurūzų kruopų, dribsnių, spragėsių ar traškučių. Kartu nuosekliai auga ir šviežių burbuolių populiarumas.
„Šviežios kukurūzų burbuolės vis dažniau atsiduria pirkinių krepšeliuose, ypač prasidėjus lietuviško derliaus sezonui. Tautiečiai jas verda, kepa ant grilio ar renkasi kaip garnyrą prie kitų patiekalų. Šį sezoninį produktą mėgsta ir vaikai – tikėtina, dėl natūralaus kukurūzų saldumo ir galimybės burbuolę valgyti tiesiog rankomis“, – sako E. Vareikytė.
Kad lietuvių požiūris į saldžiuosius kukurūzus keičiasi, patvirtina ir jų augintojas Deividas Romikaitis, kurio šeimos ūkyje prie Šakių kukurūzai auginami jau beveik 30 metų.
„Kai buvau mažas, su tėčiu patys vežiodavome kukurūzus po didžiųjų miestų parduotuves. Vienai parduotuvei pristatydavome vos dėžutę ar dvi. Šiandien pardavimai išaugę daugybę kartų – žmonės kukurūzus mėgsta, vis dažniau įtraukia į savo mitybą ir nekantriai laukia lietuviško derliaus“, – pasakoja D. Romikaitis.
Nuo 100 iki 200 tonų
Šiuo metu ūkininkų Antano ir Deivido Romikaičių ūkyje saldieji kukurūzai auginami maždaug 25 hektarų plote. Priklausomai nuo konkrečių metų oro sąlygų, iš šio ploto per sezoną priskinama nuo 100 iki beveik 200 tonų saldžiųjų kukurūzų burbuolių. Tiesa, tai – tik neišrūšiuotas derlius, o į parduotuves patenka tik aukštus kokybės reikalavimus atitinkanti jo dalis.
Lietuviškų saldžiųjų kukurūzų sezonas gana trumpas. Pirmosios burbuolės paprastai pradedamos skinti rugpjūčio pabaigoje, o derliaus nuėmimas tęsiasi iki pirmųjų šalnų – maždaug iki spalio pradžios.
Anksčiau visas derlius Romikaičių ūkyje būdavo nuimamas rankomis, o šiemet procesas buvo mechanizuotas, įsigijus specialų kukurūzų skynimo kombainą ir įrengus rūšiavimo liniją.
„Taip sumažinome rankų darbo ir per tą patį laiką galime paruošti gerokai daugiau produkcijos. Tačiau nepriklausomai nuo skynimo būdo, kiekviena kukurūzų burbuolė turi būti kruopščiai patikrinta ir atitikti kokybės reikalavimus“, – sako D. Romikaitis.
Vieną dieną nuskinamos, kitą – jau iškeliauja į parduotuves
Maždaug 30 proc. ūkyje užauginamų saldžiųjų kukurūzų keliauja į lietuvišką prekybos tinklą „Maxima“. Gavus užsakymą, burbuolės nuskinamos ir jau kitą rytą iškeliauja į prekybos tinklo sandėlį.
„Saldžiųjų kukurūzų skonis tiesiogiai susijęs su šviežumu. Kuo greičiau po nuskynimo burbuolė pasiekia pirkėją, tuo geriau išlieka jos saldumas, sultingumas ir traškumas. Todėl vietinė kilmė šiuo atveju suteikia labai didelį pranašumą – lietuviško derliaus nereikia ilgai gabenti“, – pažymi E. Vareikytė.
Pasak jos, renkantis kukurūzą verta atkreipti dėmesį į burbuolę gaubiančius lapus: jie turėtų būti žali, neapdžiūvę ir tvirtai prigludę.
„Įsigytas burbuoles – nevalytas, palikus jas gaubiančius lapus – geriausia laikyti šaldytuve, specialioje šviežio maisto zonoje, nesudėtas į maišelius ar į kitas sandarias pakuotes. Taip laikoma šviežia burbuolė gali išsilaikyti maždaug dvi savaites. Žinoma, kuo greičiau kukurūzas suvalgomas, tuo jis skanesnis“, – pastebi E. Vareikytė.
Kaloringumu nedaug skiriasi nuo bulvės
Saldieji kukurūzai yra sotus ir nekaloringas maistas: 100 g virtų geltonųjų kukurūzų yra maždaug 96 kilokalorijos, 21 g angliavandenių, 3,4 g baltymų ir 2,4 g maistinių skaidulų – maždaug tiek pat, kiek virtos bulvės.
Viena išskirtinių geltonųjų kukurūzų savybių – juose esantys karotenoidai liuteinas ir zeaksantinas. Šie natūralūs pigmentai kaupiasi akies tinklainės centrinėje dalyje, kur veikia kaip antioksidantai ir filtruoja dalį mėlynos šviesos. Žmogaus organizmas liuteino ir zeaksantino pats negamina, todėl jų reikia gauti su maistu.
„Kukurūzai yra gana sotūs, suteikia energijos, juose yra angliavandenių, skaidulų, B grupės vitaminų, folatų ir įvairių mineralinių medžiagų. Vis dėlto man didžiausias jų privalumas yra skonis. Šviežios lietuviškos burbuolės sezonas labai trumpas, todėl jo kasmet laukiu“, – pasakoja D. Romikaitis.
Pasak jo, ką tik nuskintą kukurūzą galima valgyti ir žalią – jo grūdeliai būna traškūs, sultingi ir saldūs. Jei norisi šiek tiek pikantiškesnio skonio, paruošti burbuolei daug laiko ar priedų taip pat nereikia – pakanka išvirti ar iškepti ant grilio, dar karštą patepti trupučiu sviesto ir pabarstyta druska.
Šviežių saldžiųjų kukurūzų salotos
Jei nesinori burbuolių valgyti vienų, D. Romikaitis siūlo iš šviežių saldžiųjų kukurūzų pasigaminti gaivių, traškių ir nebrangių salotų. Pagal šį receptą paruoštų salotų pakaks 4–6 žmonėms, o jas pagaminsite greičiau nei per pusvalandį. Salotoms reikės:
-
5 šviežių lietuviškų saldžiųjų kukurūzų burbuolių;
-
2 žaliųjų svogūnų (svogūnų ūglių) – ir žalios, ir baltos jų dalių;
-
60 ml augalinio aliejaus;
-
2,5 v. š. baltojo vyno acto;
-
saujelės šviežių bazilikų lapelių;
-
druskos, juodųjų pipirų (pagal skonį).
Gaminimas. Į dideliame puode užvirintą pasūdytą vandenį dėkite nuluptas kukurūzų burbuoles ir virkite 3–4 minutes. Nepervirkite! Kukurūzai turi suminkštėti, tačiau išlikti traškūs. Burbuoles nukoškite ir iš karto panardinkite į šaltą vandenį. Nuo atšaldytų kukurūzų burbuolių nupjaustykite grūdelius. Pjaustydami ant lentelės galite patiesti švarų virtuvinį rankšluostį – jis sugers drėgmę ir neleis nupjautiems grūdeliams išsibarstyti.
Dideliame dubenyje kukurūzų grūdus sumaišykite su aliejumi, baltojo vyno actu, smulkiai pjaustytais žaliaisiais svogūnais laiškais, druska ir pipirais. Galima uždengus kelioms minutėms įdėti į šaldytuvą. Prieš patiekiant įmaišykite smulkiai pjaustytus bazilikus. Skanaus!
