Pradinis / Šeima ir sveikata / Lietuvoje 60 proc. atvejų storosios žarnos vėžys nustatomas per vėlai: kaip jį atpažinti laiku?

Lietuvoje 60 proc. atvejų storosios žarnos vėžys nustatomas per vėlai: kaip jį atpažinti laiku?

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Daugiau nei 60 proc. atvejų vėžys aptinkamas jau pažengusios stadijos, kai yra beveik neišgydomas. Pagrindinė problema yra ta, jog šio tipo vėžio gydymas efektyviausias ankstyvose stadijose, tačiau tuo metu jis žmogui nesukelia jokių simptomų ir yra sunkiai aptinkamas. Specialistai tikina, jog svarbiausia priemonė užkirsti vėžiui kelią yra ligos prevencija, kurią itin neigiamai paveikė ekstremalios situacijos.

Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pilvo chirurgijos centro gydytojo profesoriaus Tomo Poškaus, storosios žarnos vėžys šiuo metu yra trečias tarp dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Tačiau, nustačius ankstyvose stadijose, jis taip pat yra vienas geriausiai į gydymą reaguojančių virškinamojo trakto piktybinių navikų.

„Tai susirgimas, kurį laiku nustačius yra labai gera tikimybė išgydyti, tačiau dėl pastaruoju metu susiklosčiusių ekstremalių situacijų žmonės atideda reguliarias patikras arba vengia įsitraukti į ligos prevencinę programą.

I ir II storosios žarnos vėžio stadijose išgydoma iki 90 proc. navikų. Nustačius IV stadijoje, žinoma, yra sunkiau, tačiau tokius ligonius taip pat gydome ir apie 50–60 proc. jų sėkmingai išgyvena apie penkerius metus“, – tikina profesorius.

Anot profesoriaus T. Poškaus, sėkmingo gydymo procentas kinta taip drastiškai todėl, kad, storosios žarnos vėžį nustačius vėlesnėse stadijose, jo gydymas tampa labai intensyvus. Įtraukiami gastroenterologai, chirurgai, onkologai ir radioterapeutai. Pacientui paskiriamas ilgas spindulinis gydymas, onkologiniai vaistai, chemoterapijos kursai, kurie turi ir neigiamą poveikį ligonio sveikatai, taip pat vizitai pas gydytojus ir nuolatinė kontrolė.

Reguliariai tikrinantis rizika sumažėja beveik trečdaliu

Intensyvaus gydymo išvengti galima ligą nustačius ankstyvose stadijose. Pagal Lietuvoje jau dešimtmetį vykdomą prevencinę programą visi didesnės rizikos grupei priskiriami asmenys – nuo 50 iki 74 metų amžiaus – kartą per 2 metus gali nemokamai atlikti slaptojo kraujo išmatose testą (iFOBT), kuris mirčių nuo storosios žarnos vėžio riziką sumažina 20–30 proc.

„Dėl slaptojo kraujo tyrimo užtenka kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu jo metu kraujo pėdsakų nerandama, pacientas gali ramiai gyventi toliau ir sugrįžti po dvejų metų pasitikrinti vėl.

O suradus kraujo, pacientas siunčiamas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopijos – storosios žarnos apžiūros iš vidaus, kuri atliekama su bendrine nejautra ir leidžia nustatyti kraujavimo priežastis. Būtent šie tyrimai, atliekant juos reguliariai, leidžia ligą aptikti laiku ir ji gali būti sėkmingai išgydoma“, – sako prof. T. Poškus.

Liga išplinta tyliai, tad kiekvienas pokytis svarbus

Specialisto teigimu, didžioji dalis visų onkologinių susirgimų ankstyvose stadijose simptomų nerodo, todėl storosios žarnos vėžio prevencijai svarbu stebėti savo žarnyno pokyčius. Tai gali būti nežymūs ir aiškių priežasčių neturintys pasikeitimai tuštinantis – vidurių pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar net kraujo pėdsakai išmatose.

„Tokie, rodos, nedideli pakitimai, neturintys jokios aiškios priežasties, yra pirmieji signalai, dėl kurių reiktų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti tyrimą. Storosios žarnos vėžys dažniausiai nustatomas 50–75 metų amžiaus žmonėms, todėl šiai grupei paskirta jau 10 metų vykstanti prevencinė programa, kurios metu kartą per 2 metus galima tyrimą atlikti nemokamai“, – tikina abdominalinės chirurgijos profesorius.

Jis pabrėžia, jog storosios žarnos vėžiu susirgti gali visi, tačiau didesnės rizikos grupei taip pat priklauso žmonės, kurių giminėje yra bet kokių onkologinių ligų ar piktybinių navikų apraiškų. Dėl genetinės modifikacijos vėžys dažniau pasireiškia tame pačiame giminės medyje.

„Dar vienas svarbus rizikos faktorius yra gyvenimo būdas. Ilgas ir nuolatinis sėdimas darbas, žalingi įpročiai ir netinkama mityba taip pat gali padidinti susirgimo riziką. Pavyzdžiui, valgant per daug mėsos, greitojo maisto, vartojant alkoholinius gėrimus ir rūkant rizika susirgti storosios žarnos vėžiu didėja, todėl žmogaus mityba turi būti racionali ir proporcinga, turinti daug žalumynų, grūdinių kultūrų. O dirbant sėdimą darbą, ypač jeigu žmogus patenka ir į prevencinės programos amžiaus grupę, vertėtų reguliariai pasitikrinti“, – tikina prof. Tomas Poškus.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top