Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda ir Latvijos Prezidentu Egilu Levitu.
Trišaliame susitikime Prezidentai aptarė regiono saugumo situaciją, bendradarbiavimą NATO stiprinant rytinį flangą ir pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Madride, taip pat poreikį plėsti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, planus užtikrinti dujų tiekimo alternatyvas regione, Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos spartinimą.
„Mūsų šalis vienija tas pats tikslas – sustiprinti NATO rytinės sienos apsaugą, padidinant sausumos, oro ir jūros gynybinius pajėgumus“, – pabrėžė Respublikos Prezidentas.
Susitikime daug dėmesio buvo skirta paramos Ukrainai klausimams. „Rusijos karo mašina nors ir stringa, tačiau nestoja, todėl turime būti ryžtingi ir toliau aktyviai teikti karinę paramą Ukrainai. ES turi nepaliaujamai spausti agresorę ir taikyti jai griežčiausias įmanomas sankcijas. Lietuva pirmoji Europoje atsisakė pirkti naftą ir dujas iš Rusijos ir kviečia visas ES šalis pasiryžti šiam svarbiam žingsniui“, – teigė šalies vadovas.
„Turime izoliuoti Rusiją visuose sektoriuose: finansų, energetikos, prekybos, kultūros, sporto. Sankcijos turi būti skirtos ir Baltarusijai už jos pagalbą agresorei“, – sakė Prezidentas. Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina plėsti sankcijas Rusijos propagandos kanalams, eliminuoti jos dalyvavimą visose tarptautinėse organizacijose, politinėse bei finansų institucijose.
Prezidentas pabrėžė būtinybę nedelsiant suteikti Ukrainai šalies kandidatės į ES nares statusą ir sutelkti tam visokeriopą politinę paramą. Lietuvos vadovas akcentavo poreikį ES lygmeniu telkti naujus finansinės paramos Ukrainai atstatyti instrumentus, įvertinti galimybes panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas.
Prezidento įsitikinimu, būtinos vieningos tarptautinės pastangos siekiant nustatyti visus karo nusikaltimų Bučos ir kituose miestuose vykdytojus bei patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. „Nė vienas neturi išvengti atpildo, kaip ir pati Rusija neturi išvengti prievolės visiškai atlyginti Ukrainai už padarytą žalą“, – teigė šalies vadovas.
Trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos Prezidentų susitikimas vyko Vilniuje po dujų jungties GIPL atidarymo Širvintų rajone, Jauniūnų dujų kompresorinėje stotyje. Kartu su Lenkijos ir Latvijos Prezidentais bei energetikos komisare Kadri Simson šalies vadovas paspaudė simbolinį dujotiekio paleidimo mygtuką.
„Tai ypatinga diena Lietuvai ir Lenkijai, taip pat kitoms Baltijos šalims kaimynėms – Latvijai, Estijai ir Suomijai. Šiandien mes įtvirtiname savo energetinę nepriklausomybę ir stipriname atsparumą politiniam spaudimui bei energetiniam šantažui iš Rytų“, – atidarymo ceremonijoje pabrėžė Prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, Rusijos karas prieš Ukrainą tik dar kartą parodė, kad Rusija niekada nebuvo ir nėra patikima partnerė, taip pat atvėrė akis daugeliui europiečių. „Todėl Lietuva kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis užtikrintai sako: ne – Rusijos dujoms, ne – Rusijos naftai, ne – agresoriaus finansavimui. Dabar visas regionas pasirengęs skelbti tą pačią žinią. GIPL dujotiekis sujungia Lietuvą ir Lenkiją papildomais ryšiais. Diversifikuodamas energijos tiekimo kelius ir šaltinius, jis dar labiau sustiprina mūsų energetinę sąjungą ir tarpusavio paramą“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad jau rytoj JAV suskystintos gamtinės dujos, tiekiamos per terminalą Klaipėdoje, šiuo dujotiekiu pasieks Lenkiją. Būtent tai yra geriausias ir stipriausias atsakas į tokius Rusijos veiksmus kaip dujų tiekimo nutraukimas Lenkijai ir Bulgarijai.
„Mūsų akivaizdoje kartojasi istorija: 2006 metais, „PKN Orlen“ įsigijus Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, Rusija nutraukė tiekimą naftotiekiu „Družba“. Dabar nutrauktas dujų tiekimas Lenkijai. Bet tiek prieš 16 metų, tiek dabar mes esame pasiruošę. Tuomet mus gelbėjo Būtingės naftos terminalas. Dabar Lenkijai padės GIPL jungtis“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas sakė tikintis, kad netrukus Lenkijos ir Lietuvos dujotiekis bus naudojamas ir dujų tiekimui į Ukrainą. Tai dar kartą patvirtintų GIPL jungties naudą, kurią ji gali atnešti regionui, ir kartu – jos strateginę reikšmę.
Prezidentas pabrėžė, jog būtina ir toliau stiprinti kaimyninių valstybių, regiono ir visos Europos Sąjungos energetinį saugumą bei atsparumą. „Šiandien regione jau turime dujų jungtis, suskystintų gamtinių dujų terminalus, elektros jungtis. Tačiau tam, kad būtume saugūs ir užtikrinti, privalome sparčiau įgyvendinti esminį elektros sektoriaus nepriklausomumui projektą – Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentine Europa. Tvirtai tikiu, kad galime tai padaryti“, – sakė valstybės vadovas.
GIPL dujotiekis integruoja Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoja dujų tiekimo šaltinius ir maršrutus. Jis užtikrina gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, sudaro sąlygas efektyviau išnaudoti dujų infrastruktūrą regione, padidina dujų prekybos likvidumą Baltijos šalių ir Lenkijos prekybos zonose.
GIPL ilgis yra 508 km, iš jų 165 km – Lietuvos teritorijoje. GIPL dujotiekis driekiasi nuo Jauniūnų dujų kompresorių stoties (DKS) Širvintų rajone iki Holovčycių DKS Lenkijos pusėje. GIPL projekto vertė – apie 500 mln. Eur, iš jų apie 300 mln. Eur finansuota ES lėšomis. Projektą įgyvendino Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM.
Prezidento komunikacijos grupės inf.
Roberto Dačkaus nuotr.