Psichologų, ugdymo ekspertų ir „Jaunimo linijos“ duomenimis, pandeminė įtampa šalyje reikšmingai paveikė vaikų ir jaunimo emocinę sveikatą. Apie itin skaudžias pandemijos ir atskirtumo pasekmes signalizuoja ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Lietuvos ekspertų pastangomis, pasirėmus Suomijos švietimo sistemos pavyzdžiu, buvo sukurtas pirmasis emocinio raštingumo ir psichologinio atsparumo kursas vaikams, pavadintas „Laimės mokykla“. Jis šalies ugdymo įstaigose startuoja šį rudenį.
Kasdien vaikai patiria įvairiausių emocijų. Nė vienas vaikas nėra apsaugotas nuo pralaimėjimų žaidžiant, bendraamžių atstūmimo, nepasidalijimo mėgstamais daiktais ar neišpildytų norų. Suaugusiems tai gali atrodyti menkniekiai, tačiau tuo metu gali griūti vaiko pasaulis. Ekspertai teigia, jog mokytis įveikti emocinius iššūkius būtina nuo ankstyvo amžiaus.
Naujaisiais mokslo metais Lietuvoje veiklą pradeda pirmasis emocinio raštingumo ir psichologinio atsparumo kursas vaikams, pavadintas „Laimės mokykla“. Pirmoji ją pritaikysianti mokslo įstaiga – Šiaurės licėjus. Įvertinus projekto sėkmę, emocinio raštingumo ugdymas bus perkeliamas į kitas šalies mokyklas ir ugdymo įstaigas.
„Jaunimo linijos“ vadovė: „Emocinio raštingumo reikia pradėti mokytis kuo anksčiau“
„Jaunimo linija“ kasmet sulaukia iki 50 tūkstančių skambučių iš žmonių, kuriems reikalinga emocinė parama. Net dešimtadalis jų – suicidinio pobūdžio.
Pasak organizacijos vadovės Dianos Bukantaitės, nei skambučių skaičiai, nei pobūdis iš esmės nesikeičia daugybę metų. Tai rodo sistemines vaikų ir jaunimo ugdymo spragas.
„Šių metų pavasarį „Jaunimo linijos“ savanoriai virtualiai aplankė 30 Lietuvos mokyklų bei bendravo su 1500 moksleivių – jiems pasakojo, kaip atpažinti savo jausmus ir kaip išdrįsti apie juos kalbėti. Dalindamiesi, kokių žinių apie emocinę sveikatą jiems trūksta, moksleiviai minėjo, kad norėtų daugiau sužinoti, kaip valdyti stresą, kaip padrąsinti save kalbėti apie jausmus ir tapti emociškai stipresniems. Ypač svarbu, kad vaikai nuo pat mažumės turėtų galimybę gauti psichologinio atsparumo žinių ir emocinės sveikatos temai atsirastų vietos kiekvienos klasės pamokų tvarkaraštyje“, – teigia D. Bukantaitė.
Priešmokyklinių ir pradinių klasių moksleiviams – 7 savaičių kursas
„Laimės mokykla“, jos kūrėjų teigimu, nėra tipinis užsiėmimas. Jis truks ribotą laiką – septynias savaites. Užsiėmimai bus pradėti nuo ypač ankstyvo amžiaus – priešmokyklinių ir pradinių klasių. Paraleliai pradėta rengti metodika, skirta 5–8 ir 9–12 klasių moksleiviams.
Kuriant šią ugdymo praktiką, pasiremta dešimtmetį Suomijos švietimo sistemoje sėkmingai veikiančia emocinio raštingumo patirtimi. Suomija, kaip pavyzdys, šalies ekspertų pasirinkta neatsitiktinai – JTO vykdomame „Laimės indekso“ tyrime šalis užima pirmą vietą. Kaip vieną pagrindinių laimingo gyvenimo priežasčių šioje šalyje ekspertai įvardija pažangiausią pasaulyje Suomijos švietimo sistemą.
„Laimės mokyklos“ koncepcijos sumanytojas ir įkūrėjas Almantas Dulkys teigia, kad, rengiant emocinio raštingumo ugdymo metodiką, didžiausias dėmesys buvo skirtas ugdymo kokybei.
„Šį rudenį pradedančią veikti metodiką kūrė viena stipriausių psichologijos eksperčių Lietuvoje – Glazgo Kaledonijos universiteto psichologijos mokslų daktarė Akvilė Daniūnaitė. Šios ekspertės sukauptos tarptautinės kompetencijos ir dešimtmetį trunkanti praktinė patirtis įgalina psichologijos mokslą matyti integraliai, o praktikas adaptuoti išskirtinai atitinkamo amžiaus grupės vaikams“, – sako jis.
„Laimės mokyklos“ mokytojais bus „Jaunimo linijos“ savanoriai. A. Dulkio teigimu, atsižvelgiant į tai, kokią sudėtingą atranką jiems tenka pereiti iki galimybės savanoriauti, tai – išskirtinės motyvacijos žmonės, kurie gali pirmieji šalyje imtis tokio atsakingo iššūkio, užauginti naują laimingų žmonių kartą.
Pirmoji Laimės mokykla – Šiaurės licėjus
Naujoji metodika remiasi atidos, angl. „mindfulness“, pagrindais. Tai labiausiai mokslo ištirta ir didžiausią teigiamą poveikį turinti psichologinė kryptis. Šią praktiką kasdienėje veikloje taiko tokie lyderiai kaip Billas Gates’as, Oprah Winfrey, Tomas Hanksas, Michaelis Jordonas ir kt. „Google“, „Apple“, „Nike“ šias praktikas adaptuoja kurdami korporatyvinę kultūrą.
Šalyje pirmoji naująją praktiką į savo ugdymo sistemą įdiegs Šiaurės licėjaus mokykla. Įstaigos vadovės Eglės Sidorovos teigimu, mokykloje nuo pat jos įkūrimo siekiama adaptuoti gerąsias Šiaurės šalių edukacijos praktikas, kuriose gausu emocinio intelekto mokymų, integruotų į formalų ugdymo procesą.
„Suprantame, kad nė viena formalaus ugdymo mokykla pasaulyje nėra pajėgi įnešti ekspertinių specializuotų psichologinių mokymų, todėl džiaugiamės, jog „Laimės mokykla“ šias kompetencijas padės ugdyti neformalaus ugdymo metu. Savo mokyklos mokinius matome kaip ateities laimėtojus, kuriame kultūrą, orientuotą į empatiją, žmogiškumo sampratą ir autentišką lyderystę. Pastaroji jau dabar neegzistuoja be aukšto emocinio intelekto, o ateityje šios minkštosios savybės taps lyderio apibrėžimo pamatu. Savaime suprantama, pačiame asmenybės formavimosi pike – būtent mokykloje – šios savybės tampa savasties dalimi ir jomis kliaujamasi visą likusį laiką“, – įžvalgomis dalijasi Šiaurės licėjaus ir „Alma litteros“ grupės Ugdymo verslo vadovė Eglė Sidorova.
Visą gyvenimą tarnaujantys įrankiai
Koncepcijos kūrėjo A. Dulkio teigimu, praktikai pasiteisinus ir pasiekus ilgametį įdirbį, reikšmingai keisis vaikų supratimas apie emocinius iššūkius.
„Užaugę vaikai patirs nebe patyčias, o mobingą, nebe draugų atstūmimą, o santykių krizes, nebe nepasidalijimą, o didžiulius verslo kūrimo iššūkius. Tie, kurie iš anksto saugioje aplinkoje bus įgavę psichologinius instrumentus valdyti savo emocijas bei objektyviai reaguoti į nutikusį įvykį, padės ne tik sau, bet ir savo artimiesiems, kolegoms ir net visuomenei“, – sako jis.
Anot A. Dulkio, norint pasikonsultuoti su vaikų psichologijos specialistais, net privačiose klinikose šiuo metu tenka laukti keletą mėnesių, o tokių paslaugų kainos neretai siekia apie pusšimtį eurų už vienkartinį apsilankymą.
„Laimės mokyklą“ kuriame ir kaip galimybę reikšmingai sumažinti tėvų bei valstybės patiriamas išlaidas. Mes skaičiuojame, kad viena pamoka kainuos bent tris ar keturis kartus mažiau nei vienkartinė vaikų psichologo konsultacija. O sukuriama vertė yra kur kas tvaresnė ir tampa įrankiu, kuriuo galima naudotis visą gyvenimą“, – sako jis.