Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kiekvienais metais vasario 4 diena minima kaip Pasaulinė vėžio diena. Šios dienos tikslas – išgelbėti milijonus gyvybių kasmet didinant informacijos pasiekiamumą ir švietimą apie šią ligą, taip pat atkreipti vyriausybių ir gyventojų dėmesį į šią problemą ir paskatinti imtis veiksmų.
Pasaulinė vėžio diena 2015 m. pasitinkama su šūkiu „Vėžys nėra stipresnis už mus!“. Šiemet į kovą su vėžiu žvelgiama pozityviai ir iniciatyviai, pabrėžiant, kad egzistuoja visiems pasiekiami sprendimai. Kampanija teikia informaciją, kaip galima panaudoti turimas žinias prevencijai, ankstyvam ligos diagnozavimui, gydymui ir priežiūrai, kaip parodyti, kad mes galime kovoti su pasauline vėžio našta. Pasaulinė kovos su vėžiu diena yra unikali galimybė didinti visuomenės informuotumą, kad daug kas gali būti padaryta žmogaus, bendruomenės ar vyriausybės lygmeniu siekiant pagreitinti teigiamus pokyčius vėžio prevencijos ir gydymo srityje. Judėdami į priekį kartu galime įrodyti, kad vėžys nėra stipresnis už mus.
Kodėl Pasaulinė vėžio diena yra svarbi?
Pasaulinė vėžio epidemija yra didžiulė ir tendencingai auga. Kiekvienais metais nuo vėžio miršta 8,2 milijono žmonių, iš kurių 4 milijonai yra gana jauni žmonės – 30–69 metų. Reikia imtis skubių veiksmų, informuoti visuomenę apie šią ligą ir kurti praktines strategijas, kaip mažinti vėžio naštą. Sveikatos netolygumai tarp žmonių iš skirtingos aplinkos auga, ypač kalbant apie prevencijos, gydymo ir paliatyviosios pagalbos galimybes. Dabar labiau nei bet kada yra būtinas pasaulinis įsipareigojimas siekti ir padėti įgyvendinti politikos pakeitimus, skatinti įgyvendinti visus nacionalinės vėžio kontrolės planus. Be to, turi būti prisiimta kolektyvinė atsakomybė remti mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis, kurios kovai su vėžio epidemija neturi pakankamai išteklių.
Kas slepiasi už Pasaulinės vėžio dienos?
Ši diena yra Tarptautinės kovos su vėžiu sąjungos (UICC) iniciatyva. Tai viena iš pagrindinių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, vienijančių vėžiu sergančių asmenų draugijas, siekianti sumažinti vėžinių susirgimų skaičių, įtraukti vėžio kontrolę į pasaulinės sveikatos vystymo planus. Ši sąjunga buvo įkurta 1933 m. Ženevoje, šiuo metu jai priklauso daugiau nei 800 organizacijų iš 155 pasaulio šalių. Sąjunga bendradarbiauja su didžiausiomis vėžio draugijomis, sveikatos ministerijomis, tyrimų institutais, gydymo centrais ir pacientų grupėmis. Be to, organizacija yra viena iš NCD aljanso įkūrėjų. NCD – tai pasaulinė lėtinių neužkrečiamųjų ligų draugija, kuri apima beveik 2000 organizacijų iš 170 šalių.
Vienas iš 2015 m. Vėžio dienos tikslų – ankstyvosios diagnostikos skatinimas. Įvairios prevencinės programos – tai ankstyva pagalba ir patikima priemonė diagnozuoti kuo daugiau ligų ikinavikinėje stadijoje. Visuomenės sveikatos specialistai kviečia gyventojus pasinaudoti šiomis Lietuvoje vykdomomis vėžio prevencijos programomis:
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa. Kiekviena 25–60 metų amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų. Pagal šią programą kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa. Kiekviena 50–69 metų amžiaus moteris gali pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą 1 kartą kas dvejus metus atlikti mamografijos tyrimą, kuris leidžia tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš tyrimą atlikusios įstaigos.
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Ši programa skirta 50–75 metų amžiaus vyrams bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Šiuo metu šešių Lietuvos apskričių – Panevėžio, Tauragės, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus ir Kauno – gyventojai, kurių amžius svyruoja nuo 50 iki 75 metų, kartą per dvejus metus turi galimybę nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems žmonėms pagal šią programą suteiktų paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Daugiau informacijos apie vėžio prevencines programas gali suteikti šeimos gydytojas.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorius Ignas Keras