Europos Komisija paskelbė 2023 m. Europos inovacijų švieslentės rezultatus. Lietuvos inovacijų ekosistema pasiekė aukščiausią išsivystymo lygį per visą istoriją. Pagal ilgalaikę inovacijų ekosistemos pažangą mūsų šalis šiemet užima 6-ą vietą tarp kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, o bendrai šioje švieslentėje Lietuva išlaikė savo poziciją ir yra 19-oje vietoje.
„Naujausi Europos Komisijos duomenys džiugina. Lietuvos inovacijų ekosistema ir toliau sparčiai progresuoja, tai atspindi auganti suminio inovacijų indekso reikšmė – ji pakilo iki 90,9 proc. ES vidurkio ir pasiekė aukščiausią lygį per visą stebėsenos laikotarpį. Akivaizdu, kad mūsų šalis vis labiau atsiveria inovacijoms, ir net neabejoju, kad ateityje turėsime dar didesnį proveržį“, – sako Eglė Markevičiūtė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
Palyginimui – 2016 m. Lietuvos suminio inovacijų indekso reikšmė buvo 74 proc. ES vidurkio, o pernai – 87,2 proc.
Lietuva Europos inovacijų švieslentėje – 19-oje vietoje
Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė, pažymi, kad nors Lietuvos progresas yra didelis, daug ES valstybių narių taip pat progresuoja pakankamai greitai, o dalis jų demonstruoja itin didelius augimo šuolius. „Inovacijas aktyviai vysto ir kitų šalių ekosistemos, dėl to Lietuva su jomis stipriai konkuruoja Europos inovacijų švieslentėje ir išsiskiria savo pranašumais. Galime pasidžiaugti, kad, nepaisant globalių aplinkybių, šiemet mums pavyko išlaikyti 19-ą vietą“, – kalba J. Kalendienė.
Tą pačią poziciją Europos inovacijų švieslentėje išlaikė ir Latvija – tiek 2022 m., tiek 2023 m. Latvijai teko 25-a vieta tarp 27 ES valstybių. O Estija nukrito iš 10-os vietos į 12-ą vietą. Pirmoje vietoje šiemet – Danija, paskutinėje – Rumunija.
Pagal ilgalaikę inovacijų ekosistemos pažangą – 6-a vieta
Europos Komisija, sudarydama švieslentę, didelį dėmesį skiria ilgalaikei ES valstybių inovacijų ekosistemų dinamikai. Naujausi duomenys rodo, kad 2016–2023 m. Lietuvos suminio inovacijų indekso reikšmė padidėjo 16,7 punkto ir pagal ilgalaikę inovacijų ekosistemos pažangą Lietuva 2023 m. užima 6-ą vietą tarp visų ES šalių.
Tarp penkių sparčiausią pažangą padariusių Lietuvos rodiklių yra paduotų prekių ženklų paraiškos (+70,9 punkto), rizikos kapitalo išlaidos (+62,7 punkto), įmonės, diegiančios produktų inovacijas (+59,4 punkto), įmonės, diegiančios proceso inovacijas (+47,3 punkto).
„Kalbant apie ilgalaikį Lietuvos progresą Europos inovacijų švieslentėje, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2016–2023 m. gerėjo ne tik su verslo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklomis susiję rodikliai, bet ir du inovacinės veiklos rezultatų rodikliai. Minėtu laikotarpiu 30,8 punkto pakilo užimtumo inovatyviose bendrovėse rodiklis, 26 punktais pagerėjo inovatyvių produktų pardavimų rodiklio reikšmė. Tai reiškia, kad augantis Lietuvos verslo dėmesys inovacijų kūrimui ir diegimui jau pradeda atsipirkti ir duoda vertingą grąžą“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Europos Komisija prie Lietuvos inovacijų ekosistemos stiprybių priskyrė nemažai su verslu susijusių rodiklių. Pavyzdžiui, Lietuva lenkia ES vidurkį pagal ne MTEP inovacijų išlaidas versle (170,9 proc. ES vidurkio), prekių ženklų paraiškas (135,7 proc. ES vidurkio), tarpusavyje bendradarbiaujančias inovatyvias įmones (126,3 proc. ES vidurkio), įmones, diegiančias produktų inovacijas (115 proc. ES vidurkio), įmones, diegiančias procesų inovacijas (112 proc. ES vidurkio), rizikos kapitalo išlaidas (111 proc. ES vidurkio).
Sritys, kurias reikia stiprinti
Europos inovacijų švieslentė atskleidė ir sritis, kurias sustiprinusi Lietuva padidintų savo augimo potencialą. Tai – verslo išlaidos MTEP (34 proc. ES vidurkio), patentų paraiškos (35 proc. ES vidurkio), žinioms imlių paslaugų eksportas (35,9 proc. ES vidurkio), vidutinių ir aukštų technologijų prekių eksportas (45,8 proc. ES vidurkio).
Inovacijų agentūra tarp savo strateginių tikslų yra numačiusi siekti pagerinti šiuos rodiklius. Jau dabar yra paskelbi kvietimai verslui gauti finansavimą, kuris padėtų dar labiau skatinti inovacinę veiklą. Investicijos nukreiptos į aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų sertifikavimo bei pristatymo užsienio rinkose skatinimą (5 mln. Eur), dalyvavimo tarptautinėse ir nacionalinėse MTEP ir inovacijų programose (50 tūkst. Eur) skatinimą bei įmonių pasirengimą dalyvauti bendriems Europos interesams svarbiuose projektuose (150 tūkst. Eur). Taip pat netrukus startuos finansavimo kvietimai „InoBranda“ (15 mln. Eur) ir „InoPažanga“ (20 mln. Eur). Kvietimus su išsamiais aprašymais bei sąlygomis finansavimui gauti Inovacijų agentūra skelbia savo interneto svetainėje.