Ką tik pradėjo veikti nauja mobilioji programa, kuri leis bet kurioje vietoje bet kuriuo laiku pasižiūrėti didžiojo lietuvių kino lobyno filmus savo planšetiniuose kompiuteriuose ar išmaniuosiuose telefonuose. Tai – naujosios kartos žingsnis, kurį palankiai sutinka ir lietuvių kino bendruomenė.
Daugiau nei 100 vaidybinių ir dokumentinių filmų, 1957–1981 metais sukurtų Lietuvos kino studijoje, jau atsidūrė naujoje sistemoje – „Lietuvos kino fonde“. Jis veiks mobiliosios aplikacijos principu. Tautinio kino mėgėjai norimus filmus galės pasižiūrėti nemokamai, prisijungdami internetu. Parsisiųsti ir išsisaugoti filmų nebus įmanoma. Tačiau, pasak projekto sumanytojų, tokiems ketinimams tiesiog nebus priežasčių.
Projektas „Lietuvos kino fondas“ buvo finansuotas Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos, kurią administruoja Kultūros ministerija, lėšomis. Programos lėšas sudaro 25 proc. kompensacinio atlyginimo, surinkto už kūrinių atgaminimą (kopijavimą) asmeniniais tikslais.
Skaitmeninių duomenų bazės „Lietuvos kino fondas“ projektą vykdo Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, iš dalies finansuojant LR kultūros ministerijai. „Šį projekto etapą pradedame su 108 filmais. Tai duoklė Lietuvos kino klasikai, senosios kino studijos meistrų darbams. Tačiau tikimės, kad neilgai trukus planšetėse ir mobiliuosiuose telefonuose galėsime legaliai pasižiūrėti ir naujosios kartos lietuvių kino kūrėjų darbus“, – sakė AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.
Lietuvos kino klasika tapusių senųjų filmų kūrėjai prieš kelis dešimtmečius vargiai galėjo įsivaizduoti, kad ateis tokie laikai, kai jų darbus bus galima pasižiūrėti nešiojamosiose vaizdo priemonėse, gamtoje, automobilyje.
Režisierius Gytis Lukšas, pastatęs filmus „Virto ąžuolai“, „Mano vaikystės ruduo“ ir kitus, visada manė, kad meno kūrinius reikia žiūrėti, klausyti specialioje, geriausiai jiems atkurti parengtoje vietoje, specialiai nusiteikus. „Tai juk irgi dvasinės kūrybos aktas“, – sakė G. Lukšas.
Vis dėlto režisierius priima Lietuvos kino studijoje sukurtų darbų prikėlimą naujam, moderniam gyvenimui virtualioje erdvėje kaip šių dienų pulsą. „Manau, kad tai neišvengiama dabartinėje „voverės rate“ besisukančioje visuomenėje. Bent jau žinos, kad šis tas buvo padaryta ir anuo metu, – kalbėjo G. Lukšas. – Kuo toliau, tuo labiau tapsime „virtualūs“. Taigi perspektyvos geros. Šiuolaikinio kino kūrėjams, komercinių filmų autoriams tikrai turėtų patikti.“
Šiuo metu „Lietuvos kino fonde“ yra populiariausi senieji lietuviški ilgametražiai filmai: režisieriaus Marijono Giedrio „Herkus Mantas“, „Nesėtų rugių žydėjimas“, Algirdo Aramino „Andrius“, Arūno Žebriūno „Seklio Kalio nuotykiai“, „Riešutų duona“, „Gražuolė“, Algimanto Puipos „Arkliavagio duktė“, „Nebūsiu gangsteris, brangioji“ ir kiti. Planšetėse ar išmaniuosiuose telefonuose prisijungus prie www.kinofondas.lt svetainės galima pasižiūrėti ir rečiau rodytus, tačiau ne ką mažiau intriguojančius režisieriaus Gedimino Skvarnavičiaus darbus „Būkite sveiki, ufonautai“, „Po kiek svaras mandagumo“, „Džokonda IV aukšte“, Henriko Šablevičiaus „Mažos mūsų nuodėmės“, „Didžioji iliuzija“, Viktoro Starošo „Aš myliu direktorę“ ir daug kitų.
„Įgyvendindama šį projektą AVAKA bendradarbiauja su Lietuvos kino centru (LKC), ateityje kartu ketiname jį tobulinti. Labai lauksime grįžtamojo ryšio ir iš žiūrovų, ir iš autorių. Mums svarbios visos pastabos, taip pat labai vertingos dabartinėje rinkoje dirbančių prodiuserių iniciatyvos. Būtų džiugu, jei jie aktyviau įsitrauktų į projektą ir prisidėtų kuriant nacionalinę kino platformą“, – kalbėjo D. Vaitiekūnas.
Kultūros ministerijos inf.